Liberalų ateitis: gyvenimas pasroviui ar įsipareigojimas Lietuvai?

Liberalų pasirinkimas šiandien – toliau gyventi pasroviui arba grįžti prie darbų bei pamatinių vertybių, kurios pagaliau atrištų rankas mūsų valstybei ir piliečiams.

Būsiu atviras – tarp dirbtinų šypsenų ir smagių „hashtagų“ pastaraisiais metais pasimetė esmė, o ji yra paprasta – tai priesakas dirbti Lietuvos žmonėms ir su visa atsakomybe nešti laisvės idėją.

Kaip tą padaryti? Pirmiausia – užsiimti politiniu darbu, o ne užsisklęsti teisminiuose procesuose, kuriuos prieš pusantrų metų padiktavo vienų taip vadinami sėkmės, o iš tikro – tai negarbės ir nesėkmės džentelmenai.

Liberalai šiandien turi būti pasirengę grįžti į šalies politinę darbotvarkę ir tapti ryškia alternatyva dogmatiškam valstietiškumui, „visažiniam“ konservatizmui ar nomenklatūrinei socialdemokratijai. Skaitykite toliau

„Pasakojimų“ ciklą pratęs R. Savicko poezijos ir tapybos vakaras

Naują parodų ciklą„Pasakojimai“ pratęs Raimondo Savicko poezijos ir tapybos vakaras „Raštu tapau, spalvom kalbu“. Pasiklausyti naujausių dailininko eilių ir išvysti dar nepristatytus tapybos darbus Savicko paveikslų galerijos lankytojai kviečiami jau gruodžio 8-ąją.

„Jaunystėje buvo metas, kai ieškojau savęs tarp literatūros ir dailės. Išliko eilėraščių, sukurtų 1980-85 metais, taip pat dar anksčiau – paveikslai, nutapyti tėvo studijoje.  Po studijų Vilniaus universitete vienu metu aktyviai ir rašiau, ir tapiau. Nors tapymas paėmė viršų, po 32 metų pertraukos vėl grįžau prie poezijos“, – artėjant antrajai „Pasakojimų“ ciklo parodai sako jos autorius R. Savickas. Skaitykite toliau

Lietuva prieš 2M – apie atkirtį Astravui ir airių pamoką

„Draugai, statykime saugiai“ – gali būti, kad panašiai šiomis dienomis juokavo Astravo statytojai iš „Rosatom“ ir dviejų M (Minsko ir Maskvos) politinė grietinėlė.

Tam yra priežastis. Reikia pripažinti, kad pasibaigusio 5-ojo ES Rytų partnerystės šalių viršūnių susitikimo Briuselyje rezultatai Lietuvai nesuteikė nieko apčiuopiamo. Turiu galvoje Astravą. A. Lukašenka į Belgijos sostinę nevyko (matyt, nematė reikalo aiškintis), tačiau buvo Baltarusijos užsienio reikalų ministras, iškart po vizito pasidžiaugęs, kad susitikimas visiškai atitiko Baltarusijos lūkesčius (juk aptartos ekonomikos ir transporto plėtros perspektyvos!). Skaitykite toliau

Sirenų Vilniuje ir Lukašenkos Briuselyje ramiai sau belaukiant

Iki 2020-ųjų Astravo atominės elektrinės poveikio zonoje įrengti perspėjimo sirenomis sistemą – tai įrašyta šios Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, skyriuje apie integruotą krizių valdymą.

Kol sirenos nekaukia, mūsų krizių „valdytojams“ yra nauja žinia – lapkričio 24 d. Briuselyje įvyks penktasis ES Rytų partnerystės šalių viršūnių susitikimas, kuriame, be mūsų ir kitų ES šalių vadovų, laukiama galimai pasirodant „taikaus atomo“ nešėjo A. Lukašenkos.

Tiesą sakant, A. Lukašenka ne šiaip kviečiamas į viršūnių susitikimą – tarp ES ir Baltarusijos ketinama pasirašyti pirmąjį (!) istorijoje tokio lygio dokumentą, vadinamą „ES-Baltarusijos Partnerystės prioritetai“. Kiek yra žinių šiandien, dokumente Astravas greičiausiai bus paminėtas, bet tik tiek ir tuo aspektu, kad atominę reikia statyti saugiai. Skaitykite toliau

Apie Kataloniją Lietuvoje, arba – apie mūsų ir jų laisvę

Pernelyg greitai pamiršome, neberūpi? Šie klausimai kyla, stebint lietuvišką viešąją erdvę Katalonijos įvykių kontekste. Viena kita vangi diskusija, aptaki Prezidentės pozicija, toliau norintis „dirbti“ užsienio reikalų ministras ir visi kiti pakalbėjimai „konstitucinėje šviesoje“.

Tik apžvalgininkas Kęstutis Girnius išdrįso viešai paklausti, kodėl tylime, kodėl nediskutuojame? Palaikau mintį, kad mūsų kova už nepriklausomybę prieš tris dešimtmečius ir katalonų ryžtas dabar nėra jau tokie nepalyginami dalykai (kaip daugelis Lietuvoje šiuo metu bando įteigti).

Turiu pripažinti, kad kaip žmogus ir politikas esu nusivylęs ir ligšioline Europos Sąjungos lyderių reakcija. Neužtenka tiesiog pasakyti (arba net nesakyti), kad smurtas prieš taikius žmones praėjusio savaitgalio referendume buvo gėdingas. Skaitykite toliau

P. Auštrevičius su 59 europarlamentarų grupe siunčia žinią Rusijai: raginama panaikinti kaltinimus rusų režisieriui K. Serebrennikovui

Europos Parlamento narys P. Auštrevičius kartu su 59 europarlamentarų grupe šiandien išsiuntė atvirą laišką Rusijos vadovybei – juo raginama kuo greičiau panaikinti nepagrįstus kaltinimus garsiam rusų režisieriui K. Serebrennikovui ir paleisti kūrėją laisvėn.

Kreipimąsi, kuris adresuotas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, premjerui Dmitrijui Medvedevui bei kultūros ministrui Vladimirui Medinskiui, pasirašė visų pagrindinių Europos Parlamento frakcijų atstovai. Skaitykite toliau

Lietuva ir užsienio politika: ką daryti atsidūrus ant atsarginių suolo?

Prezidentas Valdas Adamkus neseniai ne veltui kalbėjo apie tai, kad Lietuva apleido prieš dešimtmetį rodytą lyderystę Baltijos ir Rytų Europos regione. Prezidentas pasakė, kad likome pasyvūs stebėtojai.

Aš būsiu dar atviresnis. Vertinant užsienio politiką ir Lietuvos vaidmenį bei įtaką regione krepšinio terminais – šiuo metu „šildome“ atsarginių suolą ir rizikuojame, kad išvis liksime už ateinančio čempionato borto. Skaitykite toliau

Kinų drakonas virš Baltijos – apie ką verta pamąstyti

Prieš porą savaičių į Baltijos jūrą įplaukė Kinijos karo laivų grupė, dalyvavusi bendrose pratybos su Rusijos karo laivynu. Beje, vėliau tie patys laivai apsilankė ir Sankt Peterburge Rusijos organizuotuose renginiuose.

Nesu linkęs tikėti, kad karinės pratybos buvo pagrindinė Kinijos laivų pasirodymo Baltijos jūroje priežastis. Kaip strateginę kryptį plėtrą Eurazijoje pasirinkę kinai ne veltui kuria savo naująjį „šilko kelią“ po skambia „One Belt, One Road“ („Vienos juostos, vieno kelio“) iniciatyva, kurios didžiulių investicijų planuose svarbią reikšmę turi ir Klaipėda, ir mūsų kaimynė Baltarusija. Skaitykite toliau

Apklausa: gyventojai nori, kad europarlamentarai aktyviau gintų Lietuvos interesus

Šalies gyventojai norėtų, kad į Europos Parlamentą išrinkti Lietuvos politikai aktyviau gintų Lietuvos interesus.

Tai parodė 2017 m. birželio 2-10 d. visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa, įvykdyta Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) užsakymu.

Rūpi ir ES ateitis, ir Astravas

Net 65,4 proc. gyventojų, paklausti, kam, jų nuomone, Lietuvos europarlamentarai turėtų skirti didesnį dėmesį, nurodė, kad politikai savo veikloje turėtų aktyviau ginti Lietuvos interesus. Palyginti – tik 7,8 proc. respondentų mano, kad mūsų šalies europarlamentarai turėtų aktyviau dalyvauti sprendžiant Europai aktualius klausimus.

Dar 26,4 proc. apklaustųjų nurodė, kad europarlamentarai turėtų labiau domėtis Lietuvos aktualijomis.

Pastaruoju metu netylant diskusijoms dėl Astravo atominės jėgainės statybų Baltarusijoje, šis klausimas aktualus ir šalies gyventojams. Paprašius įvertinti, kiek asmeniškai svarbios šios elektrinės statybos, net 41,8 proc. gyventojų nurodė, kad jiems tai yra aktualu arba labai aktualu (skyrė 8-10 balų dešimtbalėje sistemoje). Tik 19,3 proc. apklausos dalyvių šios statybos visiškai nesvarbios arba nesvarbios (skirti 1-3 balai).

Jungtinei Karalystei pradėjus pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) procedūrą, gyventojams rūpi ES ateities perspektyva ir galimos kryptys. 41,2 proc. gyventojų nurodė, kad jiems tai aktualu ar labai aktualu. Tik 15,8 proc. gyventojų ES perspektyva visiškai nerūpi arba nerūpi.

Apklausti gyventojai nurodė, kad pabėgėlių ir migrantų padėtis Europos Sąjungoje ir Lietuvoje jiems yra aktualus, tačiau ne pats svarbiausias politinis klausimas. Maždaug kas trečias apklaustasis (32,3 proc.) pažymėjo, kad tai jam asmeniškai svarbu ar labai svarbu, kas penktam (19,4 proc.) pabėgėlių tema visiškai neaktuali ar nesvarbi ir 42 proc. gyventojų pabėgėlių klausimas rūpi vidutiniškai. Skaitykite toliau