P. Auštrevičius. Kodėl kreipiausi į JAV senatorius ir kongresmenus

Yra būdas nustoti žaisti pagal svetimas taisykles – pasirašyti ir įtvirtinti savąsias. Kartą pasakiau ir galiu pakartoti – Vakarai toliau apgaudinėja save, jei mano, kad vis atsinaujinančios diskusijos ar skambūs paraginimai privers Rusiją įgyvendinti Minsko susitarimus Rytų Ukrainoje.
Tankai ir apšaudymai Avdijivkoje, naujos žmonių mirtys, tūkstančiai likusių be namų – kokių faktų ar įrodymų apie tai, ką po dvejų metų reiškia Minsko „abrakadabra“, dar trūksta? Vakarams tebeapsiribojant stebėsena, paraginimais, bet nesiryžtant imtis aktyvios gynybos bei prevencijos gali tekti konstatuoti, kad įšaldyto karo zona pasislinko dar arčiau į Vakarus.Kas pajėgus apsaugoti Vakarus ir Ukrainą nuo naujo karinio puolimo? Bendri, suderinti ir aktyvūs ES-JAV veiksmai. Greta to, ES vadovaujama saugumo ir gynybos misija – štai ko reikia Ukrainai, štai kas realiai veiktų.
Klausiate, ar šiandien tai įmanoma, kai prezidento D. Trumpo administraciją jau purto priverstiniai atsistatydinimai, užkulisinių susitarimų iškėlimas dienos švieson? Tikrasis valdžios perėmimas, sustygavimas JAV nebus nei greitas, nei paprastas. Rekomenduočiau nedaryti skubotų išvadų apie naują JAV-Rusijos santykių etapą vien tiktai paskaičius kasrytines prezidento mintis „Twitter“. Lygiai taip pat – neperdegti iš entuziazmo, girdint deklaravimus apie „principinę“ naujos administracijos poziciją Kremliaus atžvilgiu.
JAV veikia ne tik Prezidentas ir jo administracija. Greta yra įtakingi šimtametės liberaliosios demokratijos puoselėtojai – Amerikos kongresmenai ir senatoriai. Todėl būtent jiems išsiunčiau laišką, kuriuo pakviečiau ES ir JAV aktyviai veikti išvien vardan saugumo pasaulyje, nepamirštant Ukrainos. Faktas, jog Kremliui atplėšus Krymą, brutaliai okupavus Donecką, Luhanską, o Avdijivką pavertus minų lauku tolesnis pasyvumas tik paskatins atakas prieš naujus taikinius.Laiške JAV senatoriams ir kongresmenams (kreipimąsi, beje, parašais parėmė dar 41 europarlamentaras) pakviečiau JAV Kongreso narius atvykti į Briuselį ir prisidėti prie aukščiausio lygio konferencijos, kuri atvertų galimybę aiškiai įtvirtinti bendrus veiksmus ir įsipareigojimus ateičiai. Dabar – kaip niekada anksčiau – mums reikia tiesioginio ir atviro dialogo.Laiške pabrėžiau, kad vėl grubiai pažeidinėdamas Minsko susitarimus Kremlius ir jo samdiniai siekia skaldyti ir valdyti. Tai, ar ES ir JAV sugebės duoti atkirtį, bus rimčiausias transatlantinės vienybės išbandymas.Akcentavau, kad atėjo metas parodyti, ar Ukrainai galime pasiūlyti daugiau nei pažadus. Jei Jungtinės Valstijos ar kuri nors ES narė (ar valstybių blokas) bandys pavieniui siekti susitarimo su V. Putinu, taikos Ukrainoje nebus. Vien Vakarų mėginimą siekti tokio susitarimo Kremlius įvertintų kaip silpnumą, ir tai tik pakurstytų didesnę agresiją.Laiške JAV Senatui ir kongresmenams išdėsčiau, kad sankcijos Kremliaus režimui galėtų būti atšauktos tik vienu atveju – jei V. Putinas visiškai patrauktų savo pajėgas iš Ukrainos bei Gruzijos. V. Putinui valantis kojas į Minsko susitarimus, verta priminti Helsinkio baigiamąjį susitarimą, Budapešto memorandumą dėl saugumo užtikrinimo ir kitus svarbius aktus.Stiprybė, ryžtas ir vienybė – ne tušti žodžiai. To reikia norint atbaidyti agresorių. Ne veltui sakoma: kur vienybė – ten galybė. Prisimenant Tadą Kosciušką, Lenkijos ir Lietuvos sukilimo prieš Rusijos imperiją vadą, JAV Nepriklausomybės karo dalyvį, artimą vieno Amerikos tėvų-įkūrėjų Tomo Džefersono draugą – galima nupūsti dulkes nuo nesenstančio šūkio: „Už mūsų ir Jūsų laisvę!“.

 

Europos Parlamento nario, Europos Parlamento pranešėjo dėl Moldovos Petro Auštrevičiaus pranešimas spaudai

2017 vasario 3 d., Briuselis

Europos Sąjungos ir Moldovos santykių pagrindas yra Asociacijos susitarimas, kurio esmė – Moldovos raida remiasi europietišku keliu.

Tai taip pat reiškia, ir tai labai svarbu, kad Moldova yra įsipareigojusi gerbti žmogaus teises bei įstatymus, visų pirma spaudos laisvę.

Be šio pagrindų pagrindo, be nuoširdžios tolerancijos skirtingai nuomonei ir be visų visuomenės sluoksnių įtraukimo į valstybės reikalus negalime tikėtis, kad Moldova sėkmingai vystysis europietišku keliu. Skaitykite toliau

Išaugus finansavimui „Erasmus+“ turi tapti prieinamesnė ir patogesnė studentams

2017 metais 336 mln. eurų padidinus jaunimo švietimo ir mokymo programos „Erasmus+“ finansavimą reikia užtikrinti, kad šios lėšos būtų panaudotos tam, jog programa taptų dar paprastesnė ir prieinamesnė studentams, – sako europarlamentaras Petras Auštrevičius, įvertinęs vakar Europos Parlamente svarstytą „Erasmus+“ pažangos ataskaitą.

Ataskaitos duomenimis, nuo 2014 metų, kai startavo „Erasmus+“ programa, tik iki trečdalio kokybiškų projektų paraiškų sulaukė finansinės paramos. Ypač tai aktualu Rytų ir Pietų Europos valstybėms bei jų studentams, kurie aktyviausiai dalyvauja programoje. Skaitykite toliau

ALDE grupė sveikina bevizį režimą su Gruzija

Europos Parlamentas patvirtino Europos Komisijos pasiūlymą suteikti bevizį režimą Gruzijos piliečiams, keliaujantiems į Europos Sąjungą.

LDE EP narys, EP šešėlinis pranešėjas dėl Gruzijos Javier Nart (Ispanija) pareiškė, kad tai svarbus žingsnis ES ir Gruzijos santykiuose, patvirtinantis Tbilisio pasiryžimą vykdyti įsipareigojimus:

„Europa yra atviras ir daug valstybių apimantis žemynas, o gruzinai – viena seniausių tautų. Sveiki atvykę į šią vienybės, orumo ir laisvės erdvę, kuri vadinasi Europos Sąjunga“.

ALDE grupės narys Petras Auštrevičius pasveikino bevizį režimą su Gruzija ir sakė tikįs, kad ES patvirtins atitinkamus susitarimus su kitomis Rytų partnerystės valstybėmis:

„Pagaliau Europos Sąjunga žengė žingsnį ir pripažino, kad Gruzija pasiekė pažangos dėl bevizio režimo reikalavimų. Stiprindama partnerystę, o ne statydama sienas, Europos Sąjunga turi būti atvira savo partneriams, kurie daro viską, kad laikytųsi aukštų Europos Sąjungos reikalavimų. Todėl tikiuosi, kad jau artimiausiu metu Ukrainai bus suteiktas bevizis režimas su Europos Sąjunga“. Skaitykite toliau

Būtina kuo skubiau spręsti migracijos problemas Afganistane, sako Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius

 „Tarptautinė bendruomenė ir Afganistano vyriausybė privalo vykdyti savo politinius ir finansinius įsipareigojimus, duotus donorų konferencijoje Briuselyje 2016 metų spalį“, neseniai vykusiame EP delegacijų susitikime pareiškė EP delegacijos ryšiams su Afganistanu pirmininkas Petras Auštrevičius (ALDE, Lietuva). Jis taip pat paragino imtis konkrečių žingsnių dėl migracijos Afganistane. EP delegacija ryšiams su Afganistanu apie migraciją diskutavo kartu su Europos išorės veiksmų tarnyba (EEAS), Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR), Amnesty International, Oxfam bei įvairiomis Europos Komisijos tarnybomis. Skaitykite toliau

Nebūkime vieni

Nenoriu pamokslauti ar leistis į svarstymus, kas kaltas, ko nematė ar nenorėjo matyti kaimynai, auklėtojai, socialiniai darbuotojai, policininkai ir tyrėjai. Neturiu atsakymo, kodėl niekas nepadėjo apginti mušamos mamos, o po to nesugebėjo padėti vaikui.

Tegaliu pasidalinti vienu pastebėjimu. Ne sykį sakiau – Lietuva nėra sala vidury vandenyno. Nesame izoliuoti, atskirti, vieniši. Kai blogai, galime kreiptis pagalbos ir ją gauti.

Nuoširdžiai nesuprantu, kodėl po tragiškų įvykių Lietuvos valdžia dar kartą užsibrėžė greituoju būdu „atrasti“ ir įgyvendinti tą naują mistiškai apibūdinamą „algoritmą“, kuris esą užtikrins, kad visos tarnybos dirbtų tinkamai, kad tragedijos nesikartotų ir kad kažkam nebereiktų duoti Seimo į teismą… Skaitykite toliau

Apmąstymai priesaikos Vašingtone proga

Petras AUSTREVEGIUSVerkti, juoktis ar panikuoti – klausia apžvalgininkai, naujojo JAV prezidento D. Trumpo priesaikos proga. Žinoma, galimos visos minėtos reakcijos, bet geriausia Vakarams ir Lietuvai nusiteikti rimtai dirbti. Ne dėl pasikeitusio Baltųjų rūmų šeimininko – dėl savo pačių ateities.

Noriu pasidalinti keliais apmąstymais apie Lietuvos perspektyvas besikeičiant pasaulio lyderiams ir mūsų užsienio politikos klaidas, kurias turime pripažinti ir jų nebekartoti.

Diplomatijos linija

Visoms be išimčių Lietuvos valdžios institucijoms reikia nustoti blaškytis ir pradėti elgtis solidžiai. Akivaizdu, kad valstietiško Seimo užsienio politikos linija kol kas atrodo apverktinai. Skaitykite toliau

Išduosime Ukrainą?

Vieną gražią 2016-ųjų balandžio dieną 32 proc. Nyderlandų rinkėjų atėjo į referendumą išsakyti  savo nuomonės dėl ES-Ukrainos Asociacijos sutarties. Du trečdaliai balsavusiųjų (20 proc. visų rinkėjų) pasisakė prieš šią sutartį. Kaip ir „Brexit“ atveju, tai buvo dalies rinkėjų protestas prieš savo valdžią, ne prieš Ukrainą.

Tačiau daliai olandų išreiškus savo nuomonę patariamajame (!) referendume to užteko, kad įvairaus plauko populistai ir antieuropietiškas nuotaikas kurstančios politinės jėgos dar labiau subujotų. Žinome, kad patį referendumą inicijavo agitatoriai už „tiesioginę piliečių demokratiją“… Skaitykite toliau