Draugai tik rankų paspaudimui

AUŠTREVIČIUS, Petras (ALDE, LT)Negalime apsieiti be skandalų, kurie prasidėjo dar prieš naujos Vyriausybės darbų pradžią. Tvirtinant ministrų kabinetą vieniems kartelė buvo išlaikyta, kitiems – nuleista tiek, kad „atsipūtę“ peršoktų. Rinkėjai dar įvertins.

Iš visų sričių, tik užsienio reikalai lieka (liks) tose pačiose rankose. Ar tai reiškia, kad čia nėra reikalo permainoms? Per drąsu būtų taip sakyti. Nors sąlygų atsinaujinimui yra, naujasis premjeras vizitui dairosi į Lenkiją, su kuria iki šiol nepavyksta užmegzti nuoširdaus pokalbio, bet vis dėlto – gal laikas Lietuvai pirmiausia įvertinti draugus ir draugystę? Tai reiškia, kad turime būti pasirengę duoti, ne vien imti.

Tai tinka Lenkijos atveju, tai tinka ir kalbant apie Ukrainą. Ar mums draugai reikalingi tik rankų paspaudimui, paplekšnojimams per petį, bendroms fotografijoms, paraginantiems, bet formaliems ir niekuo neįpareigojantiems viešiems pareiškimams? Skaityti toliau

Ar Europa nusiteikusi toleruoti melą?

Nemažai kas Europoje ir toliau galvoja, kad tai mūsų neliečia. Tuo pat metu, kai iš Kremliaus siunčiama žinia (palinkėjimas), jog Rusija „niekur nesibaigia“, dalis Europos Sąjungos politinių sprendimų priėmėjų vis dar bando save įtikinti, kad čia tik vaikiški žaidimai, nekalti pokštai arba kažkieno perdėtos baimės. Kalbu apie Europoje sėjamo melo, propagandos bacilą. Reaguoti smarkiai vėluojame, o, regis, ir ne visai esame linkę.

Ypač tie, kas įsikūrę kairėje Reino kranto pusėje, linksta apskritai nuvertinti Vakarams geliančios propagandos reikšmę. Apgaudinėjame save, nes poveikis jau yra įvykęs faktas. Strateginė klaida manyti: jei nesame Vidurio ar Rytų Europa – ne mūsų reikalas. Skaityti toliau

ALDE Grupė ragina nedelsiant paleisti įkalintą Rusijos aktyvistą Ildar Dadin

Europos Parlamento nariai ragino nedelsiant ir besąlygiškai paleisti Ildar Dadin, Rusijos aktyvistą, kuris buvo nuteistas ir įkalintas dviem su puse metų už taikius gatvės protestus. Trisdešimt ketverių metų Ildar Dadin pranešė savo advokatui, kad jis yra pakartotinai mušamas ir sulaukiąs grasinimų nužudyti po to, kai rugsėjo viduryje jis buvo perkeltas į kalėjimą numeris septyni Karelijos regione, šiaurės  vakarų Rusijoje. Skaityti toliau

Atsakymas yra: stipri Europa

Petras AUSTREVEGIUSAr po prezidento rinkimų JAV tikrai atsivėrė platūs vartai į nebūtį? Tikrai nesu D. Trump’o rėmėjas, tačiau dėl visai paprastų priežasčių taip nemanau. Tiesiog siūlyčiau atidžiai įvertinti ne vien grėsmes (jų, be abejo, buvo ir bus, rengiamės 2017 m. rinkimams Europoje), bet ir naujas galimybes.

Pirma. Nesvarbu, kokia yra JAV prezidento pavardė ir (tikėtini) požiūrio kampai. Stipri Europa yra geriausias atsakymas. Pačiai Amerikai naudinga stipri Europa, tvirta partnerystė. Vieningos Europos žemyn nenutemps joks „postbrexit“ inkaras ar Kremliaus spaudimas. Niekas nesako, kad bus lengva. Europa privalo galų gale prabusti, pradėti dirbti ir keistis. Skaityti toliau

Gal karvė nesupranta, bet politikai turėtų

Mažų mažiausiai keista girdėti Lietuvos politines aktualijas, kai mūsų politikai vieną dieną svarsto, ką karvės supranta ir ko nesupranta, o po kelių dienų tiesiog pasiūlo naikinti Energetikos ministeriją… nes patys „nesupranta“, kam tokia reikalinga.

Gyvenimas rodo, kad politikų viešai įvardijamas nesupratimas kartais tėra dūmų uždanga. Dažnai suvokimas yra labai aiškus, bet juk reikia pateikti argumentą, kodėl ko nors nedaryti ar ko nors atsisakyti. Tada ir pradeda panašėti, jog mus tuoj pradės valdyti karvės arba tie, kas mus bando joms prilyginti. Skaityti toliau

P. Auštrevičius. Sena nauja koalicija – kelias į niekur

Galbūt jau artimiausiomis dienomis bus paskelbta, kas formuos naują Lietuvos Vyriausybę. Tačiau per šią savaitę po rinkimų daug negražių dalykų į viešumą išlindo. Neaugs pasitikėjimas politikais, politine sistema, kai pirmame plane nuolat šmėžuoja vien partijų vidinės batalijos, rietenos ir nesutarimai. Lietuva kažkur toli kamputyje. Ką tik balsavusiems žmonėms vėl kyla klausimas – ar gali šios valstybės politikai pagaliau dėl ko nors sutarti? Skaityti toliau

Baltarusijos atominė elektrinė: ES turi būti suteikta prieiga stebėti šios elektrinės saugą

Šiandien Europos Parlamento nariai plenarinės sesijos debatuose aptarė naujausius įvykius Baltarusijoje, o taip pat diskutavo dėl šios šalies perspektyvų įstoti į  Europos Sąjungos (ES) ir Rytų partnerystės Parlamentinę Asamblėją (EURONEST). Vienas iš pagrindinių susirūpinimą keliančių klausimų – Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) saugumas, elektrinė yra statoma visai netoli ES sienos, statybos darbus vykdo Rusijos valstybinė kompanija „Rosatom“.

ALDE grupės viceprezidentas, Petras Auštrevičius (Lietuvos Liberalų Sąjūdis), prašo ES stebėti šios atominės elektrinės statybas, vykdomas vos 45 km. nuo Vilniaus:

„Rusija finansuoja Astravo atominės elektrinės statybas prie pat mūsų sienų. Šią atominę elektrinę Baltarusijos prezidentas Aleksandras  Lukašenka įvardijo kaip „pigiausią pasaulyje”. Europos Sąjunga negali tiesiog  stebėti jos statybą, o privalo nedelsdama imtis veiksmų! ES turi reikalauti, kad Minskas ir Maskva leistų tinkamą ir visapusišką elektrinės statybų saugos priežiūrą, kol dar ne per vėlu“.

Europos Parlamentas balsuos dėl rezoliucijos dėl Baltarusijos kitoje plenarinėje sesijoje (lapkričio mėnesį).

ALDE grupės pranešimas anglų kalba

Astravo AE klausimais rūpinsis naujai įkurta politikų grupė

Eu­ro­pos Par­la­men­te įsi­kū­rė po­li­ti­kų gru­pė, ku­rią su­vie­ni­jo bend­ras tiks­las – sta­to­mos As­tra­vo bran­duo­li­nės jė­gai­nės ver­ti­ni­mas ir prie­žiū­ra.

Šios ne­for­ma­lios po­li­ti­kų gru­pės stei­gi­mo ini­cia­to­rius – eu­ro­par­la­men­ta­ras Pe­tras Auš­tre­vi­čius, gru­pės pir­mi­nin­ke ta­po vie­na Ža­lių­jų frak­ci­jos EP va­do­vių Re­bec­ca Harms.

Sau­gios bran­duo­li­nės ener­gi­jos ES kai­my­nys­tė­je gru­pę, skir­tą As­tra­vui, pa­ska­ti­no įkur­ti tai, jog, P. Auš­tre­vi­čiaus tei­gi­mu, Briu­se­ly­je trūks­ta at­sa­kin­gų ins­ti­tu­ci­jų koor­di­na­ci­jos ir bend­rų veiks­mų dėl Bal­ta­ru­si­jo­je au­gan­čios jė­gai­nės. Skaityti toliau

P. Auštrevičius: „Vakarai turi užkirsti nešvarių pinigų srautą iš Rusijos į Europos sostines“

14712814_1797061367198798_3853275702841235504_oEuropos Sąjunga negali daryti jokių nuolaidų ar išlygų santykiuose su Rusija, priešingu atveju Kremlius augins savo įtaką Vakaruose, toliau kurstys neramumus Rytuose. Apie tai šiandien kalbėta Europos Parlamente surengtoje ir liberalo Petro Auštrevičiaus inicijuotoje tarptautinėje konferencijoje „Minsko susitarimai: ES-Rusijos santykiai ir sankcijų reikšmė“.

„Pasigirsta nuomonių, kad dabartinės ES sankcijos Rusijai neveikia. Kategoriškai nesutinku su tokia pozicija, nes būtent sankcijos padėjo sustabdyti Rusiją nuo dar didesnės katastrofos Ukrainoje – taikiklyje buvo Charkovas, Odesa, Kijevas, bet šis Kremliaus planas žlugo. Kita vertus, nebegalima ignoruoti Rusijos demokratų ir disidentų keliamo klausimo apie tai, kodėl ES sankcijų sąraše vis dar yra tik vienetai V. Putino aplinkos oligarchų, funkcionierių bei kitų įtakingų veikėjų, kai realiai jų yra šimtai? Kodėl šimtai jų toliau sėkmingai investuoja nešvarius pinigus Vakarų šalyse? Todėl nepakanka tik pratęsti esamas sankcijas. Vakarai turi priimti principinį politinį sprendimą ir pagaliau nukirsti tą korupcijos giją, vedančią iš Rusijos į Europos sostinių bankus, nekilnojamojo turto ir kitas rinkas. Tik tada bus galima pasakyti, kad padaryta viskas, kas įmanoma“, – konferencijoje teigė P. Auštrevičius. Skaityti toliau

E-balsavimas: negrįšime prie staklių, jei jau turime internetą

AssetDK9HYLTOŽinome tą posakį apie šaukštą deguto ir medaus statinę. Šių rinkimų atveju jau dabar galima pasakyti, kad šaukšto būta ne vieno. Jeigu naujausią informaciją apie rinkimų rezultatus Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovai buvo priversti diktuoti „iš lapelio“, akivaizdu, kad rinkimų sistemoje buvo paliktos grubios klaidos. Matyt, rodyti pirštais vieniems į kitus neužteks – už klaidas reikės atsakyti.

Tačiau man dabar rūpi kitas klausimas. Kai kas visų šių įvykių fone pradėjo niurzgėti, kad internetinio balsavimo idėją dabar išvis reikėtų pamiršti. Niekaip negaliu sutikti su tokia pozicija. Jei kas nors susimovė arba nesugebėjo tinkamai atlikti savo užduočių, ar tai automatiškai reiškia, kad Lietuva neturėtų įgyvendinti mūsų laikmetį ir žmonių poreikius atitinkančių sprendimų? Skaityti toliau