Autoriaus Archyvai: Rytis

Lietuva ir užsienio politika: ką daryti atsidūrus ant atsarginių suolo?

Prezidentas Valdas Adamkus neseniai ne veltui kalbėjo apie tai, kad Lietuva apleido prieš dešimtmetį rodytą lyderystę Baltijos ir Rytų Europos regione. Prezidentas pasakė, kad likome pasyvūs stebėtojai.

Aš būsiu dar atviresnis. Vertinant užsienio politiką ir Lietuvos vaidmenį bei įtaką regione krepšinio terminais – šiuo metu „šildome“ atsarginių suolą ir rizikuojame, kad išvis liksime už ateinančio čempionato borto. Skaitykite toliau

Kinų drakonas virš Baltijos – apie ką verta pamąstyti

Prieš porą savaičių į Baltijos jūrą įplaukė Kinijos karo laivų grupė, dalyvavusi bendrose pratybos su Rusijos karo laivynu. Beje, vėliau tie patys laivai apsilankė ir Sankt Peterburge Rusijos organizuotuose renginiuose.

Nesu linkęs tikėti, kad karinės pratybos buvo pagrindinė Kinijos laivų pasirodymo Baltijos jūroje priežastis. Kaip strateginę kryptį plėtrą Eurazijoje pasirinkę kinai ne veltui kuria savo naująjį „šilko kelią“ po skambia „One Belt, One Road“ („Vienos juostos, vieno kelio“) iniciatyva, kurios didžiulių investicijų planuose svarbią reikšmę turi ir Klaipėda, ir mūsų kaimynė Baltarusija. Skaitykite toliau

Apklausa: gyventojai nori, kad europarlamentarai aktyviau gintų Lietuvos interesus

Šalies gyventojai norėtų, kad į Europos Parlamentą išrinkti Lietuvos politikai aktyviau gintų Lietuvos interesus.

Tai parodė 2017 m. birželio 2-10 d. visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa, įvykdyta Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) užsakymu.

Rūpi ir ES ateitis, ir Astravas

Net 65,4 proc. gyventojų, paklausti, kam, jų nuomone, Lietuvos europarlamentarai turėtų skirti didesnį dėmesį, nurodė, kad politikai savo veikloje turėtų aktyviau ginti Lietuvos interesus. Palyginti – tik 7,8 proc. respondentų mano, kad mūsų šalies europarlamentarai turėtų aktyviau dalyvauti sprendžiant Europai aktualius klausimus.

Dar 26,4 proc. apklaustųjų nurodė, kad europarlamentarai turėtų labiau domėtis Lietuvos aktualijomis.

Pastaruoju metu netylant diskusijoms dėl Astravo atominės jėgainės statybų Baltarusijoje, šis klausimas aktualus ir šalies gyventojams. Paprašius įvertinti, kiek asmeniškai svarbios šios elektrinės statybos, net 41,8 proc. gyventojų nurodė, kad jiems tai yra aktualu arba labai aktualu (skyrė 8-10 balų dešimtbalėje sistemoje). Tik 19,3 proc. apklausos dalyvių šios statybos visiškai nesvarbios arba nesvarbios (skirti 1-3 balai).

Jungtinei Karalystei pradėjus pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) procedūrą, gyventojams rūpi ES ateities perspektyva ir galimos kryptys. 41,2 proc. gyventojų nurodė, kad jiems tai aktualu ar labai aktualu. Tik 15,8 proc. gyventojų ES perspektyva visiškai nerūpi arba nerūpi.

Apklausti gyventojai nurodė, kad pabėgėlių ir migrantų padėtis Europos Sąjungoje ir Lietuvoje jiems yra aktualus, tačiau ne pats svarbiausias politinis klausimas. Maždaug kas trečias apklaustasis (32,3 proc.) pažymėjo, kad tai jam asmeniškai svarbu ar labai svarbu, kas penktam (19,4 proc.) pabėgėlių tema visiškai neaktuali ar nesvarbi ir 42 proc. gyventojų pabėgėlių klausimas rūpi vidutiniškai. Skaitykite toliau

Šimtmečio vertas sprendimas

Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad mums reikia naujo „Roko maršo“. Matau, kad šiandien yra reikalingų, sakyčiau, šimtmečio vertų sprendimų, kurių neišjudins jokiuose postuose esantys politikai. Tuoj paaiškinsiu, ką turiu galvoje ir kodėl, tačiau – nuo pradžios.

Kas šiandien jaučia, kad artėja ta vasario 16-oji, kai atkurtai Lietuvai sueis šimtas metų? Kiek pasikalbu – nedaugelis. Taip, profesorius Liudas Mažylis suteikė unikalų pagrindą švęsti, bet kur ta šventinė nuotaika ir kaip mes švęsime 2018-aisiais – su kokia žinia mums kiekvienam, Lietuvai, pasauliui? L. Mažylis tikėjo ir rado. Laikas patikėti ir veikti visiems.

Šimtas – solidus skaičius. Tą šimtą galime ir turime išnaudoti kaip jėgos, valios, vienybės simbolį. Sutapimas: šią savaitę šimtas Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Atrodytų, klausimas rimtas. Taip ir yra – iš esmės Konstitucinio Teismo prašoma paaiškinti, ar po nepriklausomybės atgavimo tūkstančiams emigravus iš Lietuvos galime pripažinti, kad realybė pasikeitė, t. y. kad dviguba pilietybė nebėra ir toliau nebegali būti tiktai tas išimtinai retas atvejis Lietuvos Konstitucijoje. Skaitykite toliau

Kodėl vis dar turime mokėti už skambučius iš vienos Europos į tris Lietuvas?

Viso gero, „roamingo“ mokesčiai! Tokiu šūkiu birželio 15-ąją sutiko Europos Sąjunga ir nemaža dalis Europos šalių.

Lietuva, šiaip jau priskiriama prie palyginti mažų mobiliojo ryšio kainų valstybių, tarptinklinių („roamingo“) mokesčių didžiąja dalimi vis dėlto neatsisakė. Priešingai – „roamingo“ mokesčio panaikinimas tapo priežastimi operatoriams peržiūrėti savo kainodarą ir mobiliojo ryšio planus, o visa tai virto chaosu ir naujų planų „mišraine“. Kodėl taip įvyko – platesnės diskusijos klausimas.

Kadangi dėl sprendimo naikinti „roamingo“ mokesčius Europos Sąjungoje buvo diskutuojama nuo pat 2004 metų, norėčiau trumpai aptarti esmę.

Europos kontekste Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai yra nedideli, todėl jie turi argumentų, kaip pasikeitusios sąlygos įtakoja jų verslą. Į tai reikia atsižvelgti. Vis dėlto tenka apgailestauti, kad tuo metu, kai senoji Europa šventė tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimą ir tarė jiems „viso gero“, Lietuvoje kai kuriais atvejais buvo pasakyta „laba diena“ mobiliajam ryšiui už didesnę kainą. Skaitykite toliau

Devizas – jokių klausimų apie turinį

Nedaryti iš reformų parodijos – tiek, viena vertus, nedaug Prezidentė savo metiniame pranešime paprašė. Kita vertus, žinant valdžioje esančiųjų balansą ir kontekstą, paprašyta buvo, ko gero, per daug.

Tiems, kas praleido pro ausis – rinkimus laimėjusios partijos ir didžiausios Seimo frakcijos vadovas kiek anksčiau šią savaitę pripažino svarbų, savo esme, sakyčiau, pritrenkiantį dalyką. R. Karbauskis, kalbėdamas apie priimtą naują Darbo kodeksą, pasakė: „Aš nenoriu veltis į diskusiją apie turinį“ ir „Mes stengiamės nediskutuoti apie turinį“. Šios dvi citatos, mano galva, yra šios dienos Vyriausybės ir Seimo daugumos darbo atspindys, veidrodis.

Kai įstatymų leidėjas atvirai pripažįsta, kad jam neįdomus turinys dalykų, kurie keičia žmonių gyvenimus, tai yra labai konkreti žinia rinkėjams. Devizas – į turinį nesigilinsim, bet įstatymus priimsim? Labai panašu į tai.

Kodėl ir kaip keisis minimumą uždirbančio Ramūno alga po Vyriausybės mokesčių „patobulinimo“ ir abrakadabros su „Sodra“? Kokia bus apie inovacijas daug kalbančio ir daugiau nei vidutiniškai uždirbančio Sauliaus ateitis? Galų gale, kaip gyvens ponia Aušra, kuriai kasdien rūpi „vidurinioji klasė“? Skaitykite toliau

Politinis turizmas – grožėtis Astravu iš oro baliono virš Vilniaus

Stebiu ir stebiuosi. Aukščiausi Lietuvos vadovai, premjeras ir visa jo ministrų komanda Vyriausybėje vienas po kito šaudo pro šalį, neišnaudodami po ranka esančių galimybių iškelti branduolinio Astravo klausimą į aukštesnį lygį Europos Sąjungos darbotvarkėje.

Patikėkite – tai nuolatinis mano darbas Europos Parlamente, nors puikiai suprantu, kad to neužtenka. Neįkvepia optimizmo ir svyra rankos, kai aukščiausi Europos Komisijos pareigūnai atvyksta į Lietuvą kelioms dienoms, tačiau Lietuvos vadovai ir Vyriausybė tam nepasirengę. Nesugebame pasiųsti vienos aiškios, stiprios ir bendros žinios ES – spauskite A. Lukašenką dėl Astravo, kelkite šio rusiškais pinigais statomo ir jau griūvančio atominio monstro sustabdymo klausimą kaip esminę sąlygą Baltarusijai.

Be abejo, turiu omenyje praėjusią savaitę vykusius aukščiausių Lietuvos valdžios atstovų susitikimus su už energetiką atsakingu eurokomisaru, Europos Komisijos vicepirmininku Marošu Šefčovičiumi. Praėjusį kartą šis komisaras Vilniuje lankėsi prieš 15 mėnesių – 2016 m. vasario 22 d., ir kalbėjo tą patį – tiek jis Lietuvos vadovams, tiek pastarieji – jam. Vienintelis naujas vizito momentas – pasiskraidymas oro balionu. Skaitykite toliau

Pergalė Europos dienos fone

Ši gegužės 9-oji yra pergalės diena Europai ir europiečiams labiau nei bet kada anksčiau pastaraisiais metais. Be paradų ar maršų – tai liberalios demokratijos pergalė. Vien todėl, kad tie, kurie siekė griauti demokratijos ir vienybės pamatus, įsitikino, kad europiečiai išlieka solidarūs ir atsakingi tada, kai sprendžiama mūsų visų ateitis.

Tačiau pergalė yra skambus pasakymas – ją dar reikės įrodyti, ir, kas ne mažiau svarbu – būtų esminė klaida šioje vietoje sustoti. Ką išmintingas Prancūzijos politikas, Europos krikštatėvis Robertas Schumanas pradėjo 1950-aisiais, naujasis prezidentas Emmanuelis Macronas turės progą sėkmingai pratęsti. Reformų kelio Prancūzijai, pirmiausia jos ekonomikai, reikia, kaip ir visai Europai. Tačiau džiaugtis kitų sėkme ir nesiekti pokyčių patiems – kelias į niekur. Skaitykite toliau

Galime daugiau nei uždrausti ar „patrolinti“

Žvelgiant iš šalies neapleidžia įspūdis, kad Lietuvos politiniame gyvenime tebesitęsia televizijos debatų formatas ir kažkur aplink diskusijos dalyvius skraido įkyri musė. Seimo rinkimai įvyko prieš gerą pusmetį, bet Vyriausybėje ir Seime toliau kalbama „kas būtų, jeigu būtų“, tebebandoma įtikinti turint gerų ketinimų, mosikuojama rankomis. Pirmajame plane įsitvirtino alkoholio draudimo epopėja. Be viso šito – nauji apsižodžiavimai.

Atleiskite, kur šiame kontekste yra valstybės tikslai ir kryptingas darbas vardan rezultatų? Negi tik tokie užmojai – pasipliekti viešoje erdvėje ir pasiteisinti visuomenei, kad, žinote, vėl nesigavo?

Alkoholizmas yra Lietuvos problema. Europoje pakanka pavyzdžių, iš kurių galima mokytis – pirmyn. Bet dar yra esmių esmė – tai, ką akcentuoja ir visos ES institucijos, ir ekonomikos ekspertai, t. y. naujos, konkrečią vertę valstybei ir žmonėms kuriančios darbo vietos.

Tyrimai nemeluoja – Europa sensta, atėjo laikas greitiems ir netradiciniams sprendimams, o čia Lietuvoje mes vis dar skaitome sovietmečiu trenkiantį Darbo kodeksą ir valstiečiai valdžioje sako, kad naujo nebus, jei darbdaviai už visus nepasirašys įsipareigojimo algas kelti. Iš kur tas tikėjimas, kad įstatymais ir kitais popieriniais dokumentais galima uždrausti ne tik alkoholį, bet ir mažas algas? Skaitykite toliau

Dveji metai iki Didžiosios Britanijos atsiskyrimo nuo ES: kur Lietuvos sprendimai?

Dveji metai skyryboms – viena vertus, ilgas laikotarpis (per tiek laiko juk įmanoma ir persigalvoti), kita vertus – trumpas, kai galvoji apie Didžiąją Britaniją ir tai, kad ji plačioje ES valstybių narių šeimoje gyveno penkis dešimtmečius.

Galima ginčytis, ar iš išskaičiavimo, ar aistros įvyko Didžiosios Britanijos ir ES jungtuvės, tačiau galiausiai nebe tai svarbu. Svarbiausia – gražiai išsiskirti, kad tiek ES šalių piliečiai, tiek britų šeimos liktų jei ne patenkintos, tai bent nenuskriaustos. Skaitykite toliau