Temos Archyvai: Nepriskirta

Lietuva ir užsienio politika: ką daryti atsidūrus ant atsarginių suolo?

Prezidentas Valdas Adamkus neseniai ne veltui kalbėjo apie tai, kad Lietuva apleido prieš dešimtmetį rodytą lyderystę Baltijos ir Rytų Europos regione. Prezidentas pasakė, kad likome pasyvūs stebėtojai.

Aš būsiu dar atviresnis. Vertinant užsienio politiką ir Lietuvos vaidmenį bei įtaką regione krepšinio terminais – šiuo metu „šildome“ atsarginių suolą ir rizikuojame, kad išvis liksime už ateinančio čempionato borto. Skaitykite toliau

Petras Auštrevičius: Europos pavasaris: ko reikia, kad jis ateitų

Būtų per daug paprasta, jei sėkmingai Europos ateičiai užtektų vieno plano ar vieno scenarijaus. Šią savaitę Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude’as Junckeris Briuselyje pristatė net penkis Europos ateities kelius – kelius, kuriuose, regis, nebebus Didžiosios Britanijos, bet bus dvidešimt septynios ES valstybės. Būtent šių dvidešimt septynių narių, tarp jų – ir Lietuvos, ateitis dabar turėtų rūpėti labiausiai.

Atvirai kalbant, J.-C. Junckerio „Baltoji knyga“ ir pasiūlymai nei nustebino, nei pribloškė. Galima įvairiai vertinti pačius siūlymus ir jų esmę, galima ginčytis, kiek ir kokių kelių Europai reikia. Vis dėlto manau, kad platesnė politinė ir svarbiausia, pačių europiečių diskusija dėl ateities buvo ir yra reikalinga būtent dabar. Būtų per daug aplaidu ramiai sėdėti ir laukti rinkimų Nyderlanduose, Vokietijoje ar Prancūzijoje rezultatų. Diskusijų reikia šiuo metu, užbėgant populistams, dešinės ir kairės radikalams už akių ir pasiunčiant žinią, kad Europa yra atvira pokyčiams, pasiryžusi keistis. Tą žinią aiškiai turi išgirsti ir valstybės už Europos kontinento ribų. Žinoma, po milžiniškos reikšmės rinkimų Europoje maratono, Bendrijos ateities gaires teks derinti prie naujos realybės, ir šį mėnesį per viršūnių susitikimą Romoje bei Bendrijos 60-mečio jubiliejų vargu ar galima laukti daugiau, nei popiežiaus Pranciškaus palaiminimo.

Viena aišku – lengvo kelio Europai nebus. Kaip ir akivaizdu, kad status quo – pirmasis J.-C. Junckerio pristatytas scenarijus – nėra tinkamas, nes reikštų tik esamų problemų tąsą ir valios stygių. Beje, kaip ir antrasis variantas, nes Europa jau seniai nėra tik bendroji rinka. Politinė sąjunga būtina kaip niekada anksčiau. Europiečiai pavargo nuo vaikščiojimo ratu ir pusėtinų sprendimų. Dabar dvidešimt septynios ES valstybės turi užduoti sau klausimą – „būti ar nebūti“, o ne užimti „parodomosios“ kritikos pozicijas ar svaidytis grasinimais dėl vienos ar kitos jau pasiūlytos Bendrijos perspektyvos.

Taip, daugiausia aistrų kelia J.-C.Junckerio įvardintas trečiasis kelias, kuris iš esmės sutvirtintų kelių greičių Europą. Suprantu Višegrado valstybių reiškiamą nerimą, tačiau jos pačios neskuba giliau integruotis. Reikia pripažinti, kad ES narių klube jau dabar yra valstybių, veikiančių skirtingu greičiu. Turiu omenyje ne tik didžiąsias nares – Vokietiją ar Prancūziją. Net toje pačioje euro zonoje esančios valstybės renkasi skirtingą bendradarbiavimo, įsitraukimo pobūdį. Todėl, mano įsitikinimu, Europai, o kartu ir Lietuvai, naudingiausia išlaikyti gilesnės, greitesnės ir tikresnės integracijos kursą. Mūsų Baltijos valstybių regione dar niekada nebuvo per daug Europos Sąjungos (manantys kitaip, prašau, pateikite argumentų). Savo ruožtu Lietuva dar anaiptol neišnaudojo visų ES galimybių – nepasiekė ekonominės, socialinės ar aplinkosaugos gerovės standartų. Dėl šios priežasties esu stovykloje, pasisakančioje už tai, kad Europa judėtų greičiau ir tuo pat metu giliau. Ar tai penktasis J.-C. Junckerio pasiūlytas scenarijus, reiškiantis „daugiau Europos“? Nebūtinai. Kai kuriais atvejais, mažiau yra daugiau. Europos Komisijos, Europos Parlamento ir Europos Tarybos vadovai tą puikiai žino.

ES, brėždama savo ateitį, neabejotinai ieškos kompromiso, geriausio bendrojo vardiklio. Yra labai skirtingų pozicijų, Bendrijos valstybių entuziazmas įsitraukti į pokyčius irgi skiriasi. Visgi nemanau, kad galėtų iš pagrindų keistis narystės ar veikimo ES viduje modelis – greičiau bus siekiama rasti geriausią dvidešimt septynių valstybių veikimo kartu variantą. Žinant Lietuvos integracijos istoriją ir vertinant mūsų regioną, norėčiau, kad ES liktų atvira, vieninga, solidari ir veiksminga. Esu tikras, kad europiečiai neleis supaprastinti savo ateities, tarkime, pasirinkdami šūkį „Pirmiausia – Europa“. Nesinorėtų, kad iš Bendrijos liktų tik pokalbių forumas, be realios įtakos pasauliui. Pastarajam irgi reikia stiprios ES, nes būtent ši sąjunga leidžia užtikrinti taiką Europoje ir aplink ją. Ieškant auksinio ES ateities scenarijaus, bus svarbu ne tik pavadinimai ar šūkiai, bet ir atsakymai į esminius klausimus: konkurencinga ekonomika ir naujų darbų vietų kūrimas, veiksmingesnė socialinė politika, sprendimai globalizacijos ir skaitmenizacijos srityse, bendros gynybos stiprinimas ir nauja ES bendrojo biudžeto struktūra. Tai išsprendus, bus aiškesnis ir Europos ateities paveikslas.

ES ir NATO: pagaliau partneriai bendrame kelyje

Galima suprasti, kodėl šių metų pabaigoje politikos apžvalgininkai klausimus kelia vis aštresniais 31337018512_d7c6c6d750_kkampais. Štai Edwardas Lucasas išreiškė nuogąstavimą, ar NATO įstengs atlaikyti D. Trumpo administraciją, ar Europos Sąjungą dar galima išgelbėti?

Taip, saugumas pasaulyje yra trapus reikalas. Taip, JAV prezidento rinkimų rezultatai, „Brexit“, stiprėjanti populistų įtaką Europoje pakeitė pusiausvyrą dabartiniame pasaulyje. Šių signalų, bylojančių apie pažeidžiamumą, negalima ignoruoti.

Vis dėlto nemanau, kad NATO dabar atsidūrė kokiame nors mirtiname pavojuje. Esu įsitikinęs, kad Europa tikrai stiprins savo gynybinį pasirengimą, finansavimą ir pajėgumus, remdamasi ne kuo kitu, o būtent glaudesniu nei bet kada anksčiau bendradarbiavimu su NATO. Skaitykite toliau

E-balsavimas: negrįšime prie staklių, jei jau turime internetą

AssetDK9HYLTOŽinome tą posakį apie šaukštą deguto ir medaus statinę. Šių rinkimų atveju jau dabar galima pasakyti, kad šaukšto būta ne vieno. Jeigu naujausią informaciją apie rinkimų rezultatus Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovai buvo priversti diktuoti „iš lapelio“, akivaizdu, kad rinkimų sistemoje buvo paliktos grubios klaidos. Matyt, rodyti pirštais vieniems į kitus neužteks – už klaidas reikės atsakyti.

Tačiau man dabar rūpi kitas klausimas. Kai kas visų šių įvykių fone pradėjo niurzgėti, kad internetinio balsavimo idėją dabar išvis reikėtų pamiršti. Niekaip negaliu sutikti su tokia pozicija. Jei kas nors susimovė arba nesugebėjo tinkamai atlikti savo užduočių, ar tai automatiškai reiškia, kad Lietuva neturėtų įgyvendinti mūsų laikmetį ir žmonių poreikius atitinkančių sprendimų? Skaitykite toliau

Kasdienė neapykanta ar laisvės dvasia?

   Vakarykštis įvykis Jungtinėje Karalystėje ir žinia apie parlamentarės, kovotojos už žmogaus teises Jo Cox nužudymą sukrečia. Regis, šis įvykis taps dar viena labai liūdna iliustracija, prie ko priveda kraštutinė ideologija. Ji ne tik sėja neapykantą, supriešina žmones, bet ir tiesiogine prasme traiško žmonių likimus.

   Kokios žmogžudystės Berstolyje (Birstall) priežastys paaiškės vėliau, tačiau akivaizdu, kad gyvename ideologinio totalitarizmo, religinio fanatizmo ir neapykantos masinės sklaidos laikotarpiu. Viso to persipynimas ir skvarba, ypač į jaunimo galvas, kelia ypatingą pavojų mūsų europietiškoms tradicijoms ir nuosaikiai gyvensenai. Skaitykite toliau

Vertinkime ES paramą kaip gerą progą investuoti

26328877283_402dbf4dee_oNiekas neginčija, kad Europos Sąjungos parama Lietuvai per pastarajį dešimtmetį padarė milžinišką įtaką. Negalima pasikliauti vien statistika, bet skaičiai rodo, kad tik per 2007-2013 metus sukurta virš 4500 naujų darbo vietų, iki 2015 m. pabaigos ES finansinės paramos sulaukė daugiau kaip 11 tūkst. mažo ir vidutinio verslo įmonių.

Tačiau šis komentaras skirtas anaiptol ne pasidžiaugti gerais praeities rezultatais. Reikia kalbėti apie Lietuvos ateities perspektyvą ir tinkamą, protingą bei efektyvų ES lėšų panaudojimą šių dienų perspektyvoje, iki 2020 metų. Skaitykite toliau

ALDE grupė smerkia sovietinio stiliaus Savčenko bylos teismo procesą

ALDE grupė Europos Parlamente smerkia tarptautinės teisės pažeidimus Ukrainos pilotės, parlamento narės ir Ukrainos delegatės į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją narės Nadijos Savčenko byloje, kuriai po prokuroro reikalavimo gresia 23 metų įkalinimo bausmė.

Nadijai Savčenko buvo pareikšti kaltinimai dėl dviejų Rusijos žurnalistų žūties, po to kai praėjusią vasarą ji buvo pagrobta Rusijos remiamų Donbaso sukilėlių ir neteisėtai išvežta į Rusiją. Skaitykite toliau

Boriso Nemcovo nužudymo metinės: geriausias būdas išreikšti pagarbą B. Nemcovo atminimui yra tęsti jo kovą už taikią, laisvą ir demokratišką Rusiją

Praėjus metams po Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymo, ALDE grupė Europos Parlamente bei daugybė Rusijos demokratinės opozicijos ir pilietinės visuomenės atstovų šiandien susirinko drauge prisiminti jo kovą už laisvę, teigdami, jog geriausias būdas europiečiams paminėti B.Nemcovo atminimą – tai tęsti jo kovą už taikią, laisvą ir demokratišką Rusiją. ALDE grupė ragina pradėti tarptautinį tyrimą, kuris padėtų išsiaiškinti tiesą dėl Nemcovo nužudymo.

ALDE grupės vadovas G. Verhofstadtas šiandien pasakė:

„Šiandien mes susirinkome gedėti dėl Boriso Nemcovo netekties ir toliau tęsti jo kovą dėl laisvesnės ir demokratiškesnės Rusijos. Praėjus vieniems metams po jo mirties daugelis klausimų dėl žios žmogžudystės lieka neatsakyti.

Kadangi Kremliaus tyrimas buvo abejotinos kokybės ir neįnešė jokio aiškumo, niekam nepateikti kaltinimai, akivaizdu, kad mums reikia tarptautinio spaudimo reikalaujant išsamaus tyrimo, padėsiančio išsiaiškinti, kas iš tikrųjų nutiko tą dieną.

Tuo pačiu metu, Taryba turėtų veikti, kad būtų priimtos griežtesnės, tikslinės sankcijos, nukreiptos prieš tuos asmenis, kurie praėjusiais metais įrašė B.Nemcovą į taikinių sąrašą, o dabar tą patį daro su Michailu Kasjanovu. Prezidentas Putinas turi pareigą apsaugoti visus Rusijos piliečius, nepaisant jų politinių pažiūrų“. Skaitykite toliau

Koks paliaubų rytas išauš Sirijoje?

Šį protu nesuvokiamą karą aš vadinu Sirijos virusu. Jau penkeri metai vyksta karas, per kurį žuvo 250-400 tūkst. žmonių,AssetDK9HYLTO be pastogės liko 12 milijonų. Nors dar prieš penkmetį Sirija buvo vadinama Rytų perlu, šiandien ieškoti grožio šioje šalyje labai sunku.

Trapus paliaubų susitarimas, turintis įsigalioti jau šį savaitgalį, teikia vilties, bet pagrindo nerimauti, ar apskritai ugnies nutraukimas įmanomas, yra daugiau nei gana. Per pastaruosius metus Sirijoje pradėjo veikti stiprios teroristinės grupės, į karinį konfliktą įsitraukė daug valstybių ir tautų. Būtina prisiminti, kad visa tai prasidėjo dėl B. al Assado viruso…

Dabartinis JAV ir Rusijos pasiektas paliaubų susitarimas, kuriam bent žodžiu pritarimą išreiškė ir Sirijos režimo Vyriausybė, pasiektas ir dėl to, kad, atrodo, konflikte dalyvaujančios šalys nebeįžvelgė kitos perspektyvos, kaip spręsti krizę. Nesakyčiau, kad paliaubos kuriai nors konflikte dalyvaujančiai pusei (arba Rusijai, kaip linkstama svarstyti) suteikė apčiuopiamą pranašumą ir reiškia įgytą persvarą. Esama padėtis šachmatų lentoje primena I-ojo pasaulinio karo apkasus ir jėgų pasidalijimą. Skaitykite toliau