Temos Archyvai: Atgarsiai

Apklausa: gyventojai nori, kad europarlamentarai aktyviau gintų Lietuvos interesus

Šalies gyventojai norėtų, kad į Europos Parlamentą išrinkti Lietuvos politikai aktyviau gintų Lietuvos interesus.

Tai parodė 2017 m. birželio 2-10 d. visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa, įvykdyta Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) užsakymu.

Rūpi ir ES ateitis, ir Astravas

Net 65,4 proc. gyventojų, paklausti, kam, jų nuomone, Lietuvos europarlamentarai turėtų skirti didesnį dėmesį, nurodė, kad politikai savo veikloje turėtų aktyviau ginti Lietuvos interesus. Palyginti – tik 7,8 proc. respondentų mano, kad mūsų šalies europarlamentarai turėtų aktyviau dalyvauti sprendžiant Europai aktualius klausimus.

Dar 26,4 proc. apklaustųjų nurodė, kad europarlamentarai turėtų labiau domėtis Lietuvos aktualijomis.

Pastaruoju metu netylant diskusijoms dėl Astravo atominės jėgainės statybų Baltarusijoje, šis klausimas aktualus ir šalies gyventojams. Paprašius įvertinti, kiek asmeniškai svarbios šios elektrinės statybos, net 41,8 proc. gyventojų nurodė, kad jiems tai yra aktualu arba labai aktualu (skyrė 8-10 balų dešimtbalėje sistemoje). Tik 19,3 proc. apklausos dalyvių šios statybos visiškai nesvarbios arba nesvarbios (skirti 1-3 balai).

Jungtinei Karalystei pradėjus pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) procedūrą, gyventojams rūpi ES ateities perspektyva ir galimos kryptys. 41,2 proc. gyventojų nurodė, kad jiems tai aktualu ar labai aktualu. Tik 15,8 proc. gyventojų ES perspektyva visiškai nerūpi arba nerūpi.

Apklausti gyventojai nurodė, kad pabėgėlių ir migrantų padėtis Europos Sąjungoje ir Lietuvoje jiems yra aktualus, tačiau ne pats svarbiausias politinis klausimas. Maždaug kas trečias apklaustasis (32,3 proc.) pažymėjo, kad tai jam asmeniškai svarbu ar labai svarbu, kas penktam (19,4 proc.) pabėgėlių tema visiškai neaktuali ar nesvarbi ir 42 proc. gyventojų pabėgėlių klausimas rūpi vidutiniškai. Skaitykite toliau

ALDE Grupė ragina nedelsiant paleisti įkalintą Rusijos aktyvistą Ildar Dadin

Europos Parlamento nariai ragino nedelsiant ir besąlygiškai paleisti Ildar Dadin, Rusijos aktyvistą, kuris buvo nuteistas ir įkalintas dviem su puse metų už taikius gatvės protestus. Trisdešimt ketverių metų Ildar Dadin pranešė savo advokatui, kad jis yra pakartotinai mušamas ir sulaukiąs grasinimų nužudyti po to, kai rugsėjo viduryje jis buvo perkeltas į kalėjimą numeris septyni Karelijos regione, šiaurės  vakarų Rusijoje. Skaitykite toliau

P. Auštrevičius: „Vakarai turi užkirsti nešvarių pinigų srautą iš Rusijos į Europos sostines“

14712814_1797061367198798_3853275702841235504_oEuropos Sąjunga negali daryti jokių nuolaidų ar išlygų santykiuose su Rusija, priešingu atveju Kremlius augins savo įtaką Vakaruose, toliau kurstys neramumus Rytuose. Apie tai šiandien kalbėta Europos Parlamente surengtoje ir liberalo Petro Auštrevičiaus inicijuotoje tarptautinėje konferencijoje „Minsko susitarimai: ES-Rusijos santykiai ir sankcijų reikšmė“.

„Pasigirsta nuomonių, kad dabartinės ES sankcijos Rusijai neveikia. Kategoriškai nesutinku su tokia pozicija, nes būtent sankcijos padėjo sustabdyti Rusiją nuo dar didesnės katastrofos Ukrainoje – taikiklyje buvo Charkovas, Odesa, Kijevas, bet šis Kremliaus planas žlugo. Kita vertus, nebegalima ignoruoti Rusijos demokratų ir disidentų keliamo klausimo apie tai, kodėl ES sankcijų sąraše vis dar yra tik vienetai V. Putino aplinkos oligarchų, funkcionierių bei kitų įtakingų veikėjų, kai realiai jų yra šimtai? Kodėl šimtai jų toliau sėkmingai investuoja nešvarius pinigus Vakarų šalyse? Todėl nepakanka tik pratęsti esamas sankcijas. Vakarai turi priimti principinį politinį sprendimą ir pagaliau nukirsti tą korupcijos giją, vedančią iš Rusijos į Europos sostinių bankus, nekilnojamojo turto ir kitas rinkas. Tik tada bus galima pasakyti, kad padaryta viskas, kas įmanoma“, – konferencijoje teigė P. Auštrevičius. Skaitykite toliau

P. Auštrevičius: „Lietuvos Vyriausybė gali įrodyti, kad kalbos apie sankcijas už N. Savčenko kalinimą nėra tik tušti žodžiai“

Liberalas Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius kritiškai vertina neseniai įvykusios ES Užsienio reikalų tarybos rezultatus dėl ES-Rusijos santykių ir ragina Lietuvos Vyriausybę ryžtis principingiems žingsniams nacionaliniame lygmenyje.

„Kviečiu Lietuvos Vyriausybę imtis tvirtų ir ryžtingų žingsnių, įrodančių, kad mūsų viešai išsakyti žodžiai pagaliau sutampa su darbais. Raginu atsiliepti į grupės Europos Parlamento ir Lietuvos Seimo narių prašymą deramai įvertinti Rusijos Federacijos institucijų ir atskirų pareigūnų vykdomus šiurkščius žmogaus teisių nusižengimus sufabrikuotoje byloje prieš Ukrainos pilotę Nadiją Savčenko. Turime neapsiriboti Europos Sąjungai ar tarptautinei bendruomenei adresuojamais kvietimais būti principingais. Todėl raginu Lietuvos Vyriausybę ir Užsienio reikalų ministeriją nenuleisti rankų po nesėkmingo posėdžio Briuselyje ir daryti tai, kas yra Lietuvos jėgoms – tai yra parodyti pavyzdį, kad Lietuva gali priimti savarankišką sprendimą dėl sankcijų pagal jau skelbtą „N. Savčenko sąrašą“ pritaikymo Rusijos piliečiams ir pareigūnams. Kviečiu mūsų Vyriausybę pradėti reikiamas procedūras nacionaliniu Lietuvos lygmeniu, idant būtų užkirstas kelias atvykti į Lietuvą tiems, kurie atsakingi už neteisėtą N. Savčenko sulaikymą, įkalinimą ir kaltinimų jai sufabrikavimą“, – teigia Europos Parlamento narys liberalas P. Auštrevičius. Skaitykite toliau

Boriso Nemcovo nužudymo metinės: geriausias būdas išreikšti pagarbą B. Nemcovo atminimui yra tęsti jo kovą už taikią, laisvą ir demokratišką Rusiją

Praėjus metams po Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymo, ALDE grupė Europos Parlamente bei daugybė Rusijos demokratinės opozicijos ir pilietinės visuomenės atstovų šiandien susirinko drauge prisiminti jo kovą už laisvę, teigdami, jog geriausias būdas europiečiams paminėti B.Nemcovo atminimą – tai tęsti jo kovą už taikią, laisvą ir demokratišką Rusiją. ALDE grupė ragina pradėti tarptautinį tyrimą, kuris padėtų išsiaiškinti tiesą dėl Nemcovo nužudymo.

ALDE grupės vadovas G. Verhofstadtas šiandien pasakė:

„Šiandien mes susirinkome gedėti dėl Boriso Nemcovo netekties ir toliau tęsti jo kovą dėl laisvesnės ir demokratiškesnės Rusijos. Praėjus vieniems metams po jo mirties daugelis klausimų dėl žios žmogžudystės lieka neatsakyti.

Kadangi Kremliaus tyrimas buvo abejotinos kokybės ir neįnešė jokio aiškumo, niekam nepateikti kaltinimai, akivaizdu, kad mums reikia tarptautinio spaudimo reikalaujant išsamaus tyrimo, padėsiančio išsiaiškinti, kas iš tikrųjų nutiko tą dieną.

Tuo pačiu metu, Taryba turėtų veikti, kad būtų priimtos griežtesnės, tikslinės sankcijos, nukreiptos prieš tuos asmenis, kurie praėjusiais metais įrašė B.Nemcovą į taikinių sąrašą, o dabar tą patį daro su Michailu Kasjanovu. Prezidentas Putinas turi pareigą apsaugoti visus Rusijos piliečius, nepaisant jų politinių pažiūrų“. Skaitykite toliau

Gyvūnų augintinių registras veikia pilnu pajėgumu

201601223Už gyvūnų augintinių registro valdymą atsakinga Žemės ūkio ministerija ir šiam registrui duomenis renkanti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) teigia, kad registras jau pilnai funkcionuoja ir pagrindinė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo paskirtis – užtikrinti gyvūnų, kaip juslių būtybių, gerovę ir apsaugą, bei savininkų pareigas, yra palaipsniui įgyvendinama.

Sausio pabaigoje Seime vykusiame pasitarime apie pasiutligei imlių augintinių ženklinimą ir registravimą VMVT atstovas Giedrius Blekaitis pažymėjo, kad iš tarnybos pozicijos gyvūnų registracija ir ženklinimas vyksta sklandžiai.

„Yra sukurta ir šiuo metu jau veikia vieninga sistema – valstybinis Gyvūnų augintinių registras, į kurį galima suvesti augintinio duomenis ir jį užregistruoti. Apie 800 veterinarijos gydytojų visoje šalyje gali ženklinti ir registruoti gyvūnus. Veterinarai ir teritoriniai VMVT padaliniai yra apmokyti, kaip tai daryti“, – VMVT atstovas sakė Europos Parlamento nario Petro Auštrevičiaus inicijuotos diskusijos metu. Skaitykite toliau

P. Auštrevičius Europos Parlamento posėdyje suplėšė nuotrauką su J. Stalino paminklu Gruzijoje

Petras Auštrevičius Europos Parlamento plenariniame posėdyje Strasbūre viešai išreiškė pasipiktinimą dėl Gruzijoje atsirandančių naujų paminklų J. Stalinui ir suplėšė nuotrauką su monumento atvaizdu.

„Darysiu tą patį kiekvieną kartą, kai Europos Parlamente bus kalbama apie Gruziją ir kol šioje šalyje stovės bent vienas paminklas su J. Stalino atvaizdu. Pastaruoju metu, deja, tokie monumentai Gruzijoje ne griaunami, o statomi naujai. Nesitaikstysiu su tokia situacija, kai kalbame apie už dešimtis milijonų atimtų gyvybių atsakingą žmogžudį, įvykdžiusį didžiausius nusikaltimus prieš žmoniją. Jau esu sakęs, kad Gruzija su J. Stalino paminklais Europoje nelaukiama. Ir sakau tai kaip ilgametis Gruzijos draugas bei aktyvus jos europietiško pasirinkimo rėmėjas“, – teigia Europos Parlamento narys P. Auštrevičius. Skaitykite toliau

Veikti ne žodžiais, bet darbais kvietė Europarlamentaras Petras Auštrevičius lietuvius profesionalus Briuselyje

IMG_1243Spalio 21 d. vakarą Briuselyje, globalios mentorystės projekto „LT Big Brother“ Beniliukso regiono dalyviai ir Lietuvos teisininkų draugijos (LTD) Briuselio skyriaus nariai neformalioje aplinkoje susitiko ir diskutavo su Europos Parlamento nariu Petru Auštrevičiumi.

Per Briuselyje surengtą atvirą diskusiją Petras Auštrevičius kartu su lietuviais profesionalais įsikūrusiais Beniliukso regione, dalijosi įžvalgomis apie pabėgėlių srauto į Europą nulemtas grėsmes ir galimybes, solidarumą, Baltijos šalių perspektyvą, iššūkius saugumui, gynybai, ekonominei ir politinei sąjungai.

Europarlamentaras taip pat pristatė humanitarinės pagalbos Ukrainai iniciatyvą Europos Parlamente bei atskleidė pirmus darbo Europos Sąjungos sostinėje Briuselyje įspūdžius. Skaitykite toliau

Seime diskutuota apie pabėgėlių srauto į Europą nulemtas grėsmes ir galimybes

Diskusijos Seime dalyviai (O.Posaškovos nuotr)Ekonomistai dėl pabėgėlių atvykimo į Europą įžvelgia daugiau galimybių nei grėsmių, ES valstybėms toliau diskutuojant dėl solidarių sprendimų ir atsakomybės. Apie tai šiandien kalbėta Seimo Europos klubo ir Seimo Europos informacijos biuro surengtoje diskusijoje „Pabėgėlių krizė Europos Sąjungoje – solidarumo testas“.

Diskusijoje dalyvavusi DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka pažymėjo, kad šiuo metu dėl pabėgėlių atvykimo įžvelgia daugiau galimybių nei grėsmių. Pirmiausia – dėl demografinių priežasčių, nes didžioji dalis Europos Sąjungos šalių pastaraisiais metais susiduria su senėjimo procesu. Ekonomistė pažymėjo, kad statistika rodo, jog maždaug penktadalis šiuo metu atvykusių į Europą – vaikai, 13 proc. moterų ir likę maždaug du trečdaliai – vyrai, visi jie darbingo amžiaus. Skaitykite toliau

Nelauktas Lietuvos kaip drąsios šalies krikštas

Lietuvai nelauktai atėjo proga įrodyti, kas yra kas. Visi puikiai prisimename prieš keletą metų taipP.A.Strasbure realiai ir neįgyvendintą Lietuvos pristatymo pasaulyje įvaizdžio strategiją, kurios pagrindinis šūkis „Lietuva – drąsi šalis“.

Tai štai, unikali proga veikti ne žodžiais, bet darbais. Nors iš pažiūros pabėgėlių klausimas nelabai ką bendra su drąsa turi, bet Lietuvoje taip yra, vis dar trūkstant pagarbos ir atjautos kito tikėjimo, odos spalvos ar įsitikinimų žmonėms. Atrodantiems šiek tiek kitaip, nei mes. Mąstantiems kitaip. Skaitykite toliau