Temos Archyvai: Nuomonė

Šimtmečio vertas sprendimas

Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad mums reikia naujo „Roko maršo“. Matau, kad šiandien yra reikalingų, sakyčiau, šimtmečio vertų sprendimų, kurių neišjudins jokiuose postuose esantys politikai. Tuoj paaiškinsiu, ką turiu galvoje ir kodėl, tačiau – nuo pradžios.

Kas šiandien jaučia, kad artėja ta vasario 16-oji, kai atkurtai Lietuvai sueis šimtas metų? Kiek pasikalbu – nedaugelis. Taip, profesorius Liudas Mažylis suteikė unikalų pagrindą švęsti, bet kur ta šventinė nuotaika ir kaip mes švęsime 2018-aisiais – su kokia žinia mums kiekvienam, Lietuvai, pasauliui? L. Mažylis tikėjo ir rado. Laikas patikėti ir veikti visiems.

Šimtas – solidus skaičius. Tą šimtą galime ir turime išnaudoti kaip jėgos, valios, vienybės simbolį. Sutapimas: šią savaitę šimtas Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Atrodytų, klausimas rimtas. Taip ir yra – iš esmės Konstitucinio Teismo prašoma paaiškinti, ar po nepriklausomybės atgavimo tūkstančiams emigravus iš Lietuvos galime pripažinti, kad realybė pasikeitė, t. y. kad dviguba pilietybė nebėra ir toliau nebegali būti tiktai tas išimtinai retas atvejis Lietuvos Konstitucijoje. Skaitykite toliau

Kodėl vis dar turime mokėti už skambučius iš vienos Europos į tris Lietuvas?

Viso gero, „roamingo“ mokesčiai! Tokiu šūkiu birželio 15-ąją sutiko Europos Sąjunga ir nemaža dalis Europos šalių.

Lietuva, šiaip jau priskiriama prie palyginti mažų mobiliojo ryšio kainų valstybių, tarptinklinių („roamingo“) mokesčių didžiąja dalimi vis dėlto neatsisakė. Priešingai – „roamingo“ mokesčio panaikinimas tapo priežastimi operatoriams peržiūrėti savo kainodarą ir mobiliojo ryšio planus, o visa tai virto chaosu ir naujų planų „mišraine“. Kodėl taip įvyko – platesnės diskusijos klausimas.

Kadangi dėl sprendimo naikinti „roamingo“ mokesčius Europos Sąjungoje buvo diskutuojama nuo pat 2004 metų, norėčiau trumpai aptarti esmę.

Europos kontekste Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai yra nedideli, todėl jie turi argumentų, kaip pasikeitusios sąlygos įtakoja jų verslą. Į tai reikia atsižvelgti. Vis dėlto tenka apgailestauti, kad tuo metu, kai senoji Europa šventė tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimą ir tarė jiems „viso gero“, Lietuvoje kai kuriais atvejais buvo pasakyta „laba diena“ mobiliajam ryšiui už didesnę kainą. Skaitykite toliau

Pergalė Europos dienos fone

Ši gegužės 9-oji yra pergalės diena Europai ir europiečiams labiau nei bet kada anksčiau pastaraisiais metais. Be paradų ar maršų – tai liberalios demokratijos pergalė. Vien todėl, kad tie, kurie siekė griauti demokratijos ir vienybės pamatus, įsitikino, kad europiečiai išlieka solidarūs ir atsakingi tada, kai sprendžiama mūsų visų ateitis.

Tačiau pergalė yra skambus pasakymas – ją dar reikės įrodyti, ir, kas ne mažiau svarbu – būtų esminė klaida šioje vietoje sustoti. Ką išmintingas Prancūzijos politikas, Europos krikštatėvis Robertas Schumanas pradėjo 1950-aisiais, naujasis prezidentas Emmanuelis Macronas turės progą sėkmingai pratęsti. Reformų kelio Prancūzijai, pirmiausia jos ekonomikai, reikia, kaip ir visai Europai. Tačiau džiaugtis kitų sėkme ir nesiekti pokyčių patiems – kelias į niekur. Skaitykite toliau

Galime daugiau nei uždrausti ar „patrolinti“

Žvelgiant iš šalies neapleidžia įspūdis, kad Lietuvos politiniame gyvenime tebesitęsia televizijos debatų formatas ir kažkur aplink diskusijos dalyvius skraido įkyri musė. Seimo rinkimai įvyko prieš gerą pusmetį, bet Vyriausybėje ir Seime toliau kalbama „kas būtų, jeigu būtų“, tebebandoma įtikinti turint gerų ketinimų, mosikuojama rankomis. Pirmajame plane įsitvirtino alkoholio draudimo epopėja. Be viso šito – nauji apsižodžiavimai.

Atleiskite, kur šiame kontekste yra valstybės tikslai ir kryptingas darbas vardan rezultatų? Negi tik tokie užmojai – pasipliekti viešoje erdvėje ir pasiteisinti visuomenei, kad, žinote, vėl nesigavo?

Alkoholizmas yra Lietuvos problema. Europoje pakanka pavyzdžių, iš kurių galima mokytis – pirmyn. Bet dar yra esmių esmė – tai, ką akcentuoja ir visos ES institucijos, ir ekonomikos ekspertai, t. y. naujos, konkrečią vertę valstybei ir žmonėms kuriančios darbo vietos.

Tyrimai nemeluoja – Europa sensta, atėjo laikas greitiems ir netradiciniams sprendimams, o čia Lietuvoje mes vis dar skaitome sovietmečiu trenkiantį Darbo kodeksą ir valstiečiai valdžioje sako, kad naujo nebus, jei darbdaviai už visus nepasirašys įsipareigojimo algas kelti. Iš kur tas tikėjimas, kad įstatymais ir kitais popieriniais dokumentais galima uždrausti ne tik alkoholį, bet ir mažas algas? Skaitykite toliau

Dveji metai iki Didžiosios Britanijos atsiskyrimo nuo ES: kur Lietuvos sprendimai?

Dveji metai skyryboms – viena vertus, ilgas laikotarpis (per tiek laiko juk įmanoma ir persigalvoti), kita vertus – trumpas, kai galvoji apie Didžiąją Britaniją ir tai, kad ji plačioje ES valstybių narių šeimoje gyveno penkis dešimtmečius.

Galima ginčytis, ar iš išskaičiavimo, ar aistros įvyko Didžiosios Britanijos ir ES jungtuvės, tačiau galiausiai nebe tai svarbu. Svarbiausia – gražiai išsiskirti, kad tiek ES šalių piliečiai, tiek britų šeimos liktų jei ne patenkintos, tai bent nenuskriaustos. Skaitykite toliau

Išaugus finansavimui „Erasmus+“ turi tapti prieinamesnė ir patogesnė studentams

2017 metais 336 mln. eurų padidinus jaunimo švietimo ir mokymo programos „Erasmus+“ finansavimą reikia užtikrinti, kad šios lėšos būtų panaudotos tam, jog programa taptų dar paprastesnė ir prieinamesnė studentams, – sako europarlamentaras Petras Auštrevičius, įvertinęs vakar Europos Parlamente svarstytą „Erasmus+“ pažangos ataskaitą.

Ataskaitos duomenimis, nuo 2014 metų, kai startavo „Erasmus+“ programa, tik iki trečdalio kokybiškų projektų paraiškų sulaukė finansinės paramos. Ypač tai aktualu Rytų ir Pietų Europos valstybėms bei jų studentams, kurie aktyviausiai dalyvauja programoje. Skaitykite toliau

Nebūkime vieni

Nenoriu pamokslauti ar leistis į svarstymus, kas kaltas, ko nematė ar nenorėjo matyti kaimynai, auklėtojai, socialiniai darbuotojai, policininkai ir tyrėjai. Neturiu atsakymo, kodėl niekas nepadėjo apginti mušamos mamos, o po to nesugebėjo padėti vaikui.

Tegaliu pasidalinti vienu pastebėjimu. Ne sykį sakiau – Lietuva nėra sala vidury vandenyno. Nesame izoliuoti, atskirti, vieniši. Kai blogai, galime kreiptis pagalbos ir ją gauti.

Nuoširdžiai nesuprantu, kodėl po tragiškų įvykių Lietuvos valdžia dar kartą užsibrėžė greituoju būdu „atrasti“ ir įgyvendinti tą naują mistiškai apibūdinamą „algoritmą“, kuris esą užtikrins, kad visos tarnybos dirbtų tinkamai, kad tragedijos nesikartotų ir kad kažkam nebereiktų duoti Seimo į teismą… Skaitykite toliau

Draugai tik rankų paspaudimui

AUŠTREVIČIUS, Petras (ALDE, LT)Negalime apsieiti be skandalų, kurie prasidėjo dar prieš naujos Vyriausybės darbų pradžią. Tvirtinant ministrų kabinetą vieniems kartelė buvo išlaikyta, kitiems – nuleista tiek, kad „atsipūtę“ peršoktų. Rinkėjai dar įvertins.

Iš visų sričių, tik užsienio reikalai lieka (liks) tose pačiose rankose. Ar tai reiškia, kad čia nereikia permainų? Per drąsu būtų taip sakyti. Nors sąlygų atsinaujinimui yra, naujasis premjeras vizitui dairosi į Lenkiją, su kuria iki šiol nepavyksta užmegzti nuoširdaus pokalbio, bet vis dėlto – gal laikas Lietuvai pirmiausia įvertinti draugus ir draugystę? Tai reiškia, kad turime būti pasirengę duoti, ne vien imti.

Tai tinka Lenkijos atveju, tai tinka ir kalbant apie Ukrainą. Ar mums draugai reikalingi tik rankų paspaudimui, paplekšnojimams per petį, bendroms fotografijoms, paraginantiems bei formaliems ir niekuo neįpareigojantiems viešiems pareiškimams? Skaitykite toliau

Atsakymas yra: stipri Europa

Petras AUSTREVEGIUSAr po prezidento rinkimų JAV tikrai atsivėrė platūs vartai į nebūtį? Tikrai nesu D. Trump’o rėmėjas, tačiau dėl visai paprastų priežasčių taip nemanau. Tiesiog siūlyčiau atidžiai įvertinti ne vien grėsmes (jų, be abejo, buvo ir bus, rengiamės 2017 m. rinkimams Europoje), bet ir naujas galimybes.

Pirma. Nesvarbu, kokia yra JAV prezidento pavardė ir (tikėtini) požiūrio kampai. Stipri Europa yra geriausias atsakymas. Pačiai Amerikai naudinga stipri Europa, tvirta partnerystė. Vieningos Europos žemyn nenutemps joks „postbrexit“ inkaras ar Kremliaus spaudimas. Niekas nesako, kad bus lengva. Europa privalo galų gale prabusti, pradėti dirbti ir keistis. Skaitykite toliau

Gal karvė nesupranta, bet politikai turėtų

Mažų mažiausiai keista girdėti Lietuvos politines aktualijas, kai mūsų politikai vieną dieną svarsto, ką karvės supranta ir ko nesupranta, o po kelių dienų tiesiog pasiūlo naikinti Energetikos ministeriją… nes patys „nesupranta“, kam tokia reikalinga.

Gyvenimas rodo, kad politikų viešai įvardijamas nesupratimas kartais tėra dūmų uždanga. Dažnai suvokimas yra labai aiškus, bet juk reikia pateikti argumentą, kodėl ko nors nedaryti ar ko nors atsisakyti. Tada ir pradeda panašėti, jog mus tuoj pradės valdyti karvės arba tie, kas mus bando joms prilyginti. Skaitykite toliau