Temos Archyvai: Nuomonė

Liberalų ateitis: gyvenimas pasroviui ar įsipareigojimas Lietuvai?

Liberalų pasirinkimas šiandien – toliau gyventi pasroviui arba grįžti prie darbų bei pamatinių vertybių, kurios pagaliau atrištų rankas mūsų valstybei ir piliečiams.

Būsiu atviras – tarp dirbtinų šypsenų ir smagių „hashtagų“ pastaraisiais metais pasimetė esmė, o ji yra paprasta – tai priesakas dirbti Lietuvos žmonėms ir su visa atsakomybe nešti laisvės idėją.

Kaip tą padaryti? Pirmiausia – užsiimti politiniu darbu, o ne užsisklęsti teisminiuose procesuose, kuriuos prieš pusantrų metų padiktavo vienų taip vadinami sėkmės, o iš tikro – tai negarbės ir nesėkmės džentelmenai.

Liberalai šiandien turi būti pasirengę grįžti į šalies politinę darbotvarkę ir tapti ryškia alternatyva dogmatiškam valstietiškumui, „visažiniam“ konservatizmui ar nomenklatūrinei socialdemokratijai. Skaitykite toliau

Lietuva prieš 2M – apie atkirtį Astravui ir airių pamoką

„Draugai, statykime saugiai“ – gali būti, kad panašiai šiomis dienomis juokavo Astravo statytojai iš „Rosatom“ ir dviejų M (Minsko ir Maskvos) politinė grietinėlė.

Tam yra priežastis. Reikia pripažinti, kad pasibaigusio 5-ojo ES Rytų partnerystės šalių viršūnių susitikimo Briuselyje rezultatai Lietuvai nesuteikė nieko apčiuopiamo. Turiu galvoje Astravą. A. Lukašenka į Belgijos sostinę nevyko (matyt, nematė reikalo aiškintis), tačiau buvo Baltarusijos užsienio reikalų ministras, iškart po vizito pasidžiaugęs, kad susitikimas visiškai atitiko Baltarusijos lūkesčius (juk aptartos ekonomikos ir transporto plėtros perspektyvos!). Skaitykite toliau

Apie Kataloniją Lietuvoje, arba – apie mūsų ir jų laisvę

Pernelyg greitai pamiršome, neberūpi? Šie klausimai kyla, stebint lietuvišką viešąją erdvę Katalonijos įvykių kontekste. Viena kita vangi diskusija, aptaki Prezidentės pozicija, toliau norintis „dirbti“ užsienio reikalų ministras ir visi kiti pakalbėjimai „konstitucinėje šviesoje“.

Tik apžvalgininkas Kęstutis Girnius išdrįso viešai paklausti, kodėl tylime, kodėl nediskutuojame? Palaikau mintį, kad mūsų kova už nepriklausomybę prieš tris dešimtmečius ir katalonų ryžtas dabar nėra jau tokie nepalyginami dalykai (kaip daugelis Lietuvoje šiuo metu bando įteigti).

Turiu pripažinti, kad kaip žmogus ir politikas esu nusivylęs ir ligšioline Europos Sąjungos lyderių reakcija. Neužtenka tiesiog pasakyti (arba net nesakyti), kad smurtas prieš taikius žmones praėjusio savaitgalio referendume buvo gėdingas. Skaitykite toliau

Kinų drakonas virš Baltijos – apie ką verta pamąstyti

Prieš porą savaičių į Baltijos jūrą įplaukė Kinijos karo laivų grupė, dalyvavusi bendrose pratybos su Rusijos karo laivynu. Beje, vėliau tie patys laivai apsilankė ir Sankt Peterburge Rusijos organizuotuose renginiuose.

Nesu linkęs tikėti, kad karinės pratybos buvo pagrindinė Kinijos laivų pasirodymo Baltijos jūroje priežastis. Kaip strateginę kryptį plėtrą Eurazijoje pasirinkę kinai ne veltui kuria savo naująjį „šilko kelią“ po skambia „One Belt, One Road“ („Vienos juostos, vieno kelio“) iniciatyva, kurios didžiulių investicijų planuose svarbią reikšmę turi ir Klaipėda, ir mūsų kaimynė Baltarusija. Skaitykite toliau

Šimtmečio vertas sprendimas

Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad mums reikia naujo „Roko maršo“. Matau, kad šiandien yra reikalingų, sakyčiau, šimtmečio vertų sprendimų, kurių neišjudins jokiuose postuose esantys politikai. Tuoj paaiškinsiu, ką turiu galvoje ir kodėl, tačiau – nuo pradžios.

Kas šiandien jaučia, kad artėja ta vasario 16-oji, kai atkurtai Lietuvai sueis šimtas metų? Kiek pasikalbu – nedaugelis. Taip, profesorius Liudas Mažylis suteikė unikalų pagrindą švęsti, bet kur ta šventinė nuotaika ir kaip mes švęsime 2018-aisiais – su kokia žinia mums kiekvienam, Lietuvai, pasauliui? L. Mažylis tikėjo ir rado. Laikas patikėti ir veikti visiems.

Šimtas – solidus skaičius. Tą šimtą galime ir turime išnaudoti kaip jėgos, valios, vienybės simbolį. Sutapimas: šią savaitę šimtas Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Atrodytų, klausimas rimtas. Taip ir yra – iš esmės Konstitucinio Teismo prašoma paaiškinti, ar po nepriklausomybės atgavimo tūkstančiams emigravus iš Lietuvos galime pripažinti, kad realybė pasikeitė, t. y. kad dviguba pilietybė nebėra ir toliau nebegali būti tiktai tas išimtinai retas atvejis Lietuvos Konstitucijoje. Skaitykite toliau

Kodėl vis dar turime mokėti už skambučius iš vienos Europos į tris Lietuvas?

Viso gero, „roamingo“ mokesčiai! Tokiu šūkiu birželio 15-ąją sutiko Europos Sąjunga ir nemaža dalis Europos šalių.

Lietuva, šiaip jau priskiriama prie palyginti mažų mobiliojo ryšio kainų valstybių, tarptinklinių („roamingo“) mokesčių didžiąja dalimi vis dėlto neatsisakė. Priešingai – „roamingo“ mokesčio panaikinimas tapo priežastimi operatoriams peržiūrėti savo kainodarą ir mobiliojo ryšio planus, o visa tai virto chaosu ir naujų planų „mišraine“. Kodėl taip įvyko – platesnės diskusijos klausimas.

Kadangi dėl sprendimo naikinti „roamingo“ mokesčius Europos Sąjungoje buvo diskutuojama nuo pat 2004 metų, norėčiau trumpai aptarti esmę.

Europos kontekste Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai yra nedideli, todėl jie turi argumentų, kaip pasikeitusios sąlygos įtakoja jų verslą. Į tai reikia atsižvelgti. Vis dėlto tenka apgailestauti, kad tuo metu, kai senoji Europa šventė tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimą ir tarė jiems „viso gero“, Lietuvoje kai kuriais atvejais buvo pasakyta „laba diena“ mobiliajam ryšiui už didesnę kainą. Skaitykite toliau

Pergalė Europos dienos fone

Ši gegužės 9-oji yra pergalės diena Europai ir europiečiams labiau nei bet kada anksčiau pastaraisiais metais. Be paradų ar maršų – tai liberalios demokratijos pergalė. Vien todėl, kad tie, kurie siekė griauti demokratijos ir vienybės pamatus, įsitikino, kad europiečiai išlieka solidarūs ir atsakingi tada, kai sprendžiama mūsų visų ateitis.

Tačiau pergalė yra skambus pasakymas – ją dar reikės įrodyti, ir, kas ne mažiau svarbu – būtų esminė klaida šioje vietoje sustoti. Ką išmintingas Prancūzijos politikas, Europos krikštatėvis Robertas Schumanas pradėjo 1950-aisiais, naujasis prezidentas Emmanuelis Macronas turės progą sėkmingai pratęsti. Reformų kelio Prancūzijai, pirmiausia jos ekonomikai, reikia, kaip ir visai Europai. Tačiau džiaugtis kitų sėkme ir nesiekti pokyčių patiems – kelias į niekur. Skaitykite toliau

Galime daugiau nei uždrausti ar „patrolinti“

Žvelgiant iš šalies neapleidžia įspūdis, kad Lietuvos politiniame gyvenime tebesitęsia televizijos debatų formatas ir kažkur aplink diskusijos dalyvius skraido įkyri musė. Seimo rinkimai įvyko prieš gerą pusmetį, bet Vyriausybėje ir Seime toliau kalbama „kas būtų, jeigu būtų“, tebebandoma įtikinti turint gerų ketinimų, mosikuojama rankomis. Pirmajame plane įsitvirtino alkoholio draudimo epopėja. Be viso šito – nauji apsižodžiavimai.

Atleiskite, kur šiame kontekste yra valstybės tikslai ir kryptingas darbas vardan rezultatų? Negi tik tokie užmojai – pasipliekti viešoje erdvėje ir pasiteisinti visuomenei, kad, žinote, vėl nesigavo?

Alkoholizmas yra Lietuvos problema. Europoje pakanka pavyzdžių, iš kurių galima mokytis – pirmyn. Bet dar yra esmių esmė – tai, ką akcentuoja ir visos ES institucijos, ir ekonomikos ekspertai, t. y. naujos, konkrečią vertę valstybei ir žmonėms kuriančios darbo vietos.

Tyrimai nemeluoja – Europa sensta, atėjo laikas greitiems ir netradiciniams sprendimams, o čia Lietuvoje mes vis dar skaitome sovietmečiu trenkiantį Darbo kodeksą ir valstiečiai valdžioje sako, kad naujo nebus, jei darbdaviai už visus nepasirašys įsipareigojimo algas kelti. Iš kur tas tikėjimas, kad įstatymais ir kitais popieriniais dokumentais galima uždrausti ne tik alkoholį, bet ir mažas algas? Skaitykite toliau

Dveji metai iki Didžiosios Britanijos atsiskyrimo nuo ES: kur Lietuvos sprendimai?

Dveji metai skyryboms – viena vertus, ilgas laikotarpis (per tiek laiko juk įmanoma ir persigalvoti), kita vertus – trumpas, kai galvoji apie Didžiąją Britaniją ir tai, kad ji plačioje ES valstybių narių šeimoje gyveno penkis dešimtmečius.

Galima ginčytis, ar iš išskaičiavimo, ar aistros įvyko Didžiosios Britanijos ir ES jungtuvės, tačiau galiausiai nebe tai svarbu. Svarbiausia – gražiai išsiskirti, kad tiek ES šalių piliečiai, tiek britų šeimos liktų jei ne patenkintos, tai bent nenuskriaustos. Skaitykite toliau

Išaugus finansavimui „Erasmus+“ turi tapti prieinamesnė ir patogesnė studentams

2017 metais 336 mln. eurų padidinus jaunimo švietimo ir mokymo programos „Erasmus+“ finansavimą reikia užtikrinti, kad šios lėšos būtų panaudotos tam, jog programa taptų dar paprastesnė ir prieinamesnė studentams, – sako europarlamentaras Petras Auštrevičius, įvertinęs vakar Europos Parlamente svarstytą „Erasmus+“ pažangos ataskaitą.

Ataskaitos duomenimis, nuo 2014 metų, kai startavo „Erasmus+“ programa, tik iki trečdalio kokybiškų projektų paraiškų sulaukė finansinės paramos. Ypač tai aktualu Rytų ir Pietų Europos valstybėms bei jų studentams, kurie aktyviausiai dalyvauja programoje. Skaitykite toliau