Temos Archyvai: Nuomonė

Pergalė Europos dienos fone

Ši gegužės 9-oji yra pergalės diena Europai ir europiečiams labiau nei bet kada anksčiau pastaraisiais metais. Be paradų ar maršų – tai liberalios demokratijos pergalė. Vien todėl, kad tie, kurie siekė griauti demokratijos ir vienybės pamatus, įsitikino, kad europiečiai išlieka solidarūs ir atsakingi tada, kai sprendžiama mūsų visų ateitis.

Bet pergalė yra skambus pasakymas – ją dar reikės įrodyti, ir, kas ne mažiau svarbu – esminė klaida būtų šioje vietoje sustoti. Ką išmintingas Prancūzijos politikas, Europos krikštatėvis R. Schumanas pradėjo 1950-aisiais, naujasis prezidentas Emmanuelis Macronas turės progą sėkmingai pratęsti. Reformų kelio Prancūzijai, pirmiausia jos ekonomikai, reikia, kaip ir visai Europai. Tačiau džiaugtis kitų sėkme ir nesiekti pokyčių patiems – kelias į niekur. Skaitykite toliau

Galime daugiau nei uždrausti ar „patrolinti“

Žvelgiant iš šalies neapleidžia įspūdis, kad Lietuvos politiniame gyvenime tebesitęsia televizijos debatų formatas ir kažkur aplink diskusijos dalyvius skraido įkyri musė. Seimo rinkimai įvyko prieš gerą pusmetį, bet Vyriausybėje ir Seime toliau kalbama „kas būtų, jeigu būtų“, tebebandoma įtikinti turint gerų ketinimų, mosikuojama rankomis. Pirmajame plane įsitvirtino alkoholio draudimo epopėja. Be viso šito – nauji apsižodžiavimai.

Atleiskite, kur šiame kontekste yra valstybės tikslai ir kryptingas darbas vardan rezultatų? Negi tik tokie užmojai – pasipliekti viešoje erdvėje ir pasiaiškinti visuomenei, kad, žinote, vėl nesigavo?

Alkoholizmas yra Lietuvos problema. Europoje pakanka pavyzdžių, iš kurių galima mokytis – pirmyn. Bet dar yra esmių esmė – tai, ką akcentuoja ir visos ES institucijos, ir ekonomikos ekspertai, t.y. naujos, konkrečią vertę valstybei ir žmonėms kuriančios darbo vietos.

Tyrimai nemeluoja – Europa sensta, atėjo laikas greitiems ir netradiciniams sprendimams, o čia Lietuvoje mes vis dar skaitome sovietmečiu trenkiantį Darbo kodeksą ir valstiečiai valdžioje sako, kad naujo nebus, jei darbdaviai už visus nepasirašys įsipareigojimo algas kelti. Iš kur tas tikėjimas, kad įstatymais ir kitais popieriniais dokumentais galima uždrausti ne tik alkoholį, bet ir mažas algas? Skaitykite toliau

2 metai iki Britanijos atsiskyrimo nuo ES: kur Lietuvos sprendimai?

Dveji metai skyryboms – viena vertus, ilgas laikotarpis (per tiek laiko juk įmanoma ir persigalvoti), kita vertus – labai ribotas laikas, kai galvoji apie Didžiąją Britaniją ir tai, kad ji plačioje ES valstybių narių šeimoje gyveno penkis dešimtmečius.

Galima ginčytis apie tai, iš išskaičiavimo ar aistros įvyko Jungtinės Karalystės ir ES jungtuvės, bet galiausiai – nebe tai svarbu. Svarbiausia – gražiai išsiskirti, kad tiek ES šalių piliečiai, tiek britų šeimos liktų jei ne patenkintos, tai bent nenuskriaustos. Skaitykite toliau

Išaugus finansavimui „Erasmus+“ turi tapti prieinamesnė ir patogesnė studentams

2017 metais 336 mln. eurų padidinus jaunimo švietimo ir mokymo programos „Erasmus+“ finansavimą reikia užtikrinti, kad šios lėšos būtų panaudotos tam, jog programa taptų dar paprastesnė ir prieinamesnė studentams, – sako europarlamentaras Petras Auštrevičius, įvertinęs vakar Europos Parlamente svarstytą „Erasmus+“ pažangos ataskaitą.

Ataskaitos duomenimis, nuo 2014 metų, kai startavo „Erasmus+“ programa, tik iki trečdalio kokybiškų projektų paraiškų sulaukė finansinės paramos. Ypač tai aktualu Rytų ir Pietų Europos valstybėms bei jų studentams, kurie aktyviausiai dalyvauja programoje. Skaitykite toliau

Nebūkime vieni

Nenoriu pamokslauti ar leistis į svarstymus, kas kaltas, ko nematė ar nenorėjo matyti kaimynai, auklėtojai, socialiniai darbuotojai, policininkai ir tyrėjai. Neturiu atsakymo, kodėl niekas nepadėjo apginti mušamos mamos, o po to nesugebėjo padėti vaikui.

Tegaliu pasidalinti vienu pastebėjimu. Ne sykį sakiau – Lietuva nėra sala vidury vandenyno. Nesame izoliuoti, atskirti, vieniši. Kai blogai, galime kreiptis pagalbos ir ją gauti.

Nuoširdžiai nesuprantu, kodėl po tragiškų įvykių Lietuvos valdžia dar kartą užsibrėžė greituoju būdu „atrasti“ ir įgyvendinti tą naują mistiškai apibūdinamą „algoritmą“, kuris esą užtikrins, kad visos tarnybos dirbtų tinkamai, kad tragedijos nesikartotų ir kad kažkam nebereiktų duoti Seimo į teismą… Skaitykite toliau

Draugai tik rankų paspaudimui

AUŠTREVIČIUS, Petras (ALDE, LT)Negalime apsieiti be skandalų, kurie prasidėjo dar prieš naujos Vyriausybės darbų pradžią. Tvirtinant ministrų kabinetą vieniems kartelė buvo išlaikyta, kitiems – nuleista tiek, kad „atsipūtę“ peršoktų. Rinkėjai dar įvertins.

Iš visų sričių, tik užsienio reikalai lieka (liks) tose pačiose rankose. Ar tai reiškia, kad čia nereikia permainų? Per drąsu būtų taip sakyti. Nors sąlygų atsinaujinimui yra, naujasis premjeras vizitui dairosi į Lenkiją, su kuria iki šiol nepavyksta užmegzti nuoširdaus pokalbio, bet vis dėlto – gal laikas Lietuvai pirmiausia įvertinti draugus ir draugystę? Tai reiškia, kad turime būti pasirengę duoti, ne vien imti.

Tai tinka Lenkijos atveju, tai tinka ir kalbant apie Ukrainą. Ar mums draugai reikalingi tik rankų paspaudimui, paplekšnojimams per petį, bendroms fotografijoms, paraginantiems bei formaliems ir niekuo neįpareigojantiems viešiems pareiškimams? Skaitykite toliau

Atsakymas yra: stipri Europa

Petras AUSTREVEGIUSAr po prezidento rinkimų JAV tikrai atsivėrė platūs vartai į nebūtį? Tikrai nesu D. Trump’o rėmėjas, tačiau dėl visai paprastų priežasčių taip nemanau. Tiesiog siūlyčiau atidžiai įvertinti ne vien grėsmes (jų, be abejo, buvo ir bus, rengiamės 2017 m. rinkimams Europoje), bet ir naujas galimybes.

Pirma. Nesvarbu, kokia yra JAV prezidento pavardė ir (tikėtini) požiūrio kampai. Stipri Europa yra geriausias atsakymas. Pačiai Amerikai naudinga stipri Europa, tvirta partnerystė. Vieningos Europos žemyn nenutemps joks „postbrexit“ inkaras ar Kremliaus spaudimas. Niekas nesako, kad bus lengva. Europa privalo galų gale prabusti, pradėti dirbti ir keistis. Skaitykite toliau

Gal karvė nesupranta, bet politikai turėtų

Mažų mažiausiai keista girdėti Lietuvos politines aktualijas, kai mūsų politikai vieną dieną svarsto, ką karvės supranta ir ko nesupranta, o po kelių dienų tiesiog pasiūlo naikinti Energetikos ministeriją… nes patys „nesupranta“, kam tokia reikalinga.

Gyvenimas rodo, kad politikų viešai įvardijamas nesupratimas kartais tėra dūmų uždanga. Dažnai suvokimas yra labai aiškus, bet juk reikia pateikti argumentą, kodėl ko nors nedaryti ar ko nors atsisakyti. Tada ir pradeda panašėti, jog mus tuoj pradės valdyti karvės arba tie, kas mus bando joms prilyginti. Skaitykite toliau

P. Auštrevičius. Sena nauja koalicija – kelias į niekur

Galbūt jau artimiausiomis dienomis bus paskelbta, kas formuos naują Lietuvos Vyriausybę. Tačiau per šią savaitę po rinkimų daug negražių dalykų į viešumą išlindo. Neaugs pasitikėjimas politikais, politine sistema, kai pirmame plane nuolat šmėžuoja vien partijų vidinės batalijos, rietenos ir nesutarimai. Lietuva kažkur toli kamputyje. Ką tik balsavusiems žmonėms vėl kyla klausimas – ar gali šios valstybės politikai pagaliau dėl ko nors sutarti? Skaitykite toliau

ES reikalai – arba kaltinam kitus, arba plaukiam pasroviui

Petras AUSTREVEGIUSES lyderiai viršūnių susitikime Bratislavoje pasiplaukiojo laivu. Tai neišvengiamai apaugo legendomis apie tai, kas kartu vienoje valtyje (suprask, skęsta). Realybėje išėjo atvirkščiai.

Laivas negalėjo priplaukti prie muziejaus, nes upė buvo nusekusi ir grėsė užplaukti ant seklumos. Tai buvo, mano galva, tikslesnė aliuzija į tai, kokius išbandymus Europa pasitinka šiandien.

Ar išeitis Europos laivui plaukioti ratais, kaip tą kartą Dunojuje? Daugeliui aišku, kad ne. Gal išeitis teigti, kad Europos vairininkai ir politinis „elitas“ patys kalti, nes yra paskendę savo problemose, o pati Europa čia niekuo dėta? Žinote, keistoka buvo išgirsti tokį vertinimą iš Lietuvos vadovų, dalyvavusių tame pačiame pasiplaukiojime su ES lyderiais. Skaitykite toliau