Temos Archyvai: Pozicija

Devizas – jokių klausimų apie turinį

Nedaryti iš reformų parodijos – tiek, viena vertus, nedaug Prezidentė savo metiniame pranešime paprašė. Kita vertus, žinant valdžioje esančiųjų balansą ir kontekstą, paprašyta buvo, ko gero, per daug.

Tiems, kas praleido pro ausis – rinkimus laimėjusios partijos ir didžiausios Seimo frakcijos vadovas kiek anksčiau šią savaitę pripažino svarbų, savo esme, sakyčiau, pritrenkiantį dalyką. R. Karbauskis, kalbėdamas apie priimtą naują Darbo kodeksą, pasakė: „Aš nenoriu veltis į diskusiją apie turinį“ ir „Mes stengiamės nediskutuoti apie turinį“. Šios dvi citatos, mano galva, yra šios dienos Vyriausybės ir Seimo daugumos darbo atspindys, veidrodis.

Kai įstatymų leidėjas atvirai pripažįsta, kad jam neįdomus turinys dalykų, kurie keičia žmonių gyvenimus, tai yra labai konkreti žinia rinkėjams. Devizas – į turinį nesigilinsim, bet įstatymus priimsim? Labai panašu į tai.

Kodėl ir kaip keisis minimumą uždirbančio Ramūno alga po Vyriausybės mokesčių „patobulinimo“ ir abrakadabros su „Sodra“? Kokia bus apie inovacijas daug kalbančio ir daugiau nei vidutiniškai uždirbančio Sauliaus ateitis? Galų gale, kaip gyvens ponia Aušra, kuriai kasdien rūpi „vidurinioji klasė“? Skaitykite toliau

Politinis turizmas – grožėtis Astravu iš oro baliono virš Vilniaus

Stebiu ir stebiuosi. Aukščiausi Lietuvos vadovai, premjeras ir visa jo ministrų komanda Vyriausybėje vienas po kito šaudo pro šalį, neišnaudodami po ranka esančių galimybių iškelti branduolinio Astravo klausimą į aukštesnį lygį Europos Sąjungos darbotvarkėje.

Patikėkite – tai nuolatinis mano darbas Europos Parlamente, nors puikiai suprantu, kad to neužtenka. Neįkvepia optimizmo ir svyra rankos, kai aukščiausi Europos Komisijos pareigūnai atvyksta į Lietuvą kelioms dienoms, tačiau Lietuvos vadovai ir Vyriausybė tam nepasirengę. Nesugebame pasiųsti vienos aiškios, stiprios ir bendros žinios ES – spauskite A. Lukašenką dėl Astravo, kelkite šio rusiškais pinigais statomo ir jau griūvančio atominio monstro sustabdymo klausimą kaip esminę sąlygą Baltarusijai.

Be abejo, turiu omenyje praėjusią savaitę vykusius aukščiausių Lietuvos valdžios atstovų susitikimus su už energetiką atsakingu eurokomisaru, Europos Komisijos vicepirmininku Marošu Šefčovičiumi. Praėjusį kartą šis komisaras Vilniuje lankėsi prieš 15 mėnesių – 2016 m. vasario 22 d., ir kalbėjo tą patį – tiek jis Lietuvos vadovams, tiek pastarieji – jam. Vienintelis naujas vizito momentas – pasiskraidymas oro balionu. Skaitykite toliau

Pergalė Europos dienos fone

Ši gegužės 9-oji yra pergalės diena Europai ir europiečiams labiau nei bet kada anksčiau pastaraisiais metais. Be paradų ar maršų – tai liberalios demokratijos pergalė. Vien todėl, kad tie, kurie siekė griauti demokratijos ir vienybės pamatus, įsitikino, kad europiečiai išlieka solidarūs ir atsakingi tada, kai sprendžiama mūsų visų ateitis.

Tačiau pergalė yra skambus pasakymas – ją dar reikės įrodyti, ir, kas ne mažiau svarbu – būtų esminė klaida šioje vietoje sustoti. Ką išmintingas Prancūzijos politikas, Europos krikštatėvis Robertas Schumanas pradėjo 1950-aisiais, naujasis prezidentas Emmanuelis Macronas turės progą sėkmingai pratęsti. Reformų kelio Prancūzijai, pirmiausia jos ekonomikai, reikia, kaip ir visai Europai. Tačiau džiaugtis kitų sėkme ir nesiekti pokyčių patiems – kelias į niekur. Skaitykite toliau

Galime daugiau nei uždrausti ar „patrolinti“

Žvelgiant iš šalies neapleidžia įspūdis, kad Lietuvos politiniame gyvenime tebesitęsia televizijos debatų formatas ir kažkur aplink diskusijos dalyvius skraido įkyri musė. Seimo rinkimai įvyko prieš gerą pusmetį, bet Vyriausybėje ir Seime toliau kalbama „kas būtų, jeigu būtų“, tebebandoma įtikinti turint gerų ketinimų, mosikuojama rankomis. Pirmajame plane įsitvirtino alkoholio draudimo epopėja. Be viso šito – nauji apsižodžiavimai.

Atleiskite, kur šiame kontekste yra valstybės tikslai ir kryptingas darbas vardan rezultatų? Negi tik tokie užmojai – pasipliekti viešoje erdvėje ir pasiteisinti visuomenei, kad, žinote, vėl nesigavo?

Alkoholizmas yra Lietuvos problema. Europoje pakanka pavyzdžių, iš kurių galima mokytis – pirmyn. Bet dar yra esmių esmė – tai, ką akcentuoja ir visos ES institucijos, ir ekonomikos ekspertai, t. y. naujos, konkrečią vertę valstybei ir žmonėms kuriančios darbo vietos.

Tyrimai nemeluoja – Europa sensta, atėjo laikas greitiems ir netradiciniams sprendimams, o čia Lietuvoje mes vis dar skaitome sovietmečiu trenkiantį Darbo kodeksą ir valstiečiai valdžioje sako, kad naujo nebus, jei darbdaviai už visus nepasirašys įsipareigojimo algas kelti. Iš kur tas tikėjimas, kad įstatymais ir kitais popieriniais dokumentais galima uždrausti ne tik alkoholį, bet ir mažas algas? Skaitykite toliau

Vienas savaitgalis mūsų kaimynystėje

Prireikė tik vieno savaitgalio mūsų kaimynystėje, Rusijoje ir Baltarusijoje, ir ratas apsisuko. Taikūs mitinguotojai – sumušti ir apdaužyti, opozicijos lyderiai, tarp jų – esami ir buvę kandidatai į prezidentus – užlaužtomis rankomis. Kai kurie jų – ištisas paras dingę be žinios. Laiko patikrinti KGB metodai.

Metams praėjus

Kuo nustebino V. Putino smogikai? Daugelį Vakaruose – niekuo. Suvokiama, kad ir paviešinti faktai apie premjero D. Medvedevo bei jo aplinkos valdžioje užgyventą „ūkį“ nuo Rusijos glūdumų iki Toskanos – tik „vynuogė“ ant korupcijos torto.

Tuo tarpu Vakaruose abejojančių dėl Baltarusijos pastaruoju metu daugėjo. Ilgainiui radosi vis daugiau norinčių įkvėpti A. Lukašenkos režimo „demokratėjimo“, platesnio „atsivėrimo“ Europai ir Vakarams dūmo. Deja, tarp didesnių entuziastų buvo ir Lietuvos užsienio politikos vairininkai.

Nesakyčiau, kad tai pamoka. Veikiau – skardus žadintuvo skambutis arba priminimas, kad laikas snausti ištiksėjo. Skaitykite toliau

Kokios laisvės norime?

Žmogaus teisės, kaip ir žodžio laisvė, nėra tuščia frazė. Tai nuolatos išbandoma, patikrinama. Atbukimas ir žmogiško jautrumo praradimas yra pavojus, kurį reikia užčiuopti iš karto. Visuomenėje ar politikoje svarbūs ne tik lūžiai, slinktys – taip pat.

Galbūt kai kas iš pradžių atrodo kaip nekalti pokyčiai ar eksperimentai. Pavyzdžiui, mūsų socialiniuose tinkluose matome, kiek žmonių šiomis dienomis lengva ranka pasirašo po peticija už mirties bausmę. Taip pat kiek žmonių ne tik deda savo parašą, bet ir renkasi per kokią televiziją mirties bausmė turėtų būti transliuojama, kokiu būdu vykdoma… Čia, Lietuvoje.

Didžiausi išbandymai dažniausiai laukia kritinėse situacijose, po didelių nelaimių, sukrėtimų. Nelaimių, sunkiai suprantamų žmogiškai, deja, turėjome. Tačiau kokie sukrėtimai privertė dalį Seimo politikų kurti žiniasklaidos cenzūrą įtvirtinančias pataisas, o po to gėdingai, pirštais baksnojant į kitus, tas pačias pataisas atsiimti? Ar čia viso labo politinio nepatyrimo, ar visiškos suirutės ženklai valdančiojoje daugumoje ir Vyriausybėje? Skaitykite toliau

Išaugus finansavimui „Erasmus+“ turi tapti prieinamesnė ir patogesnė studentams

2017 metais 336 mln. eurų padidinus jaunimo švietimo ir mokymo programos „Erasmus+“ finansavimą reikia užtikrinti, kad šios lėšos būtų panaudotos tam, jog programa taptų dar paprastesnė ir prieinamesnė studentams, – sako europarlamentaras Petras Auštrevičius, įvertinęs vakar Europos Parlamente svarstytą „Erasmus+“ pažangos ataskaitą.

Ataskaitos duomenimis, nuo 2014 metų, kai startavo „Erasmus+“ programa, tik iki trečdalio kokybiškų projektų paraiškų sulaukė finansinės paramos. Ypač tai aktualu Rytų ir Pietų Europos valstybėms bei jų studentams, kurie aktyviausiai dalyvauja programoje. Skaitykite toliau

Apmąstymai priesaikos Vašingtone proga

Petras AUSTREVEGIUSVerkti, juoktis ar panikuoti – klausia apžvalgininkai, naujojo JAV prezidento D. Trumpo priesaikos proga. Žinoma, galimos visos minėtos reakcijos, bet geriausia Vakarams ir Lietuvai nusiteikti rimtai dirbti. Ne dėl pasikeitusio Baltųjų rūmų šeimininko – dėl savo pačių ateities.

Noriu pasidalinti keliais apmąstymais apie Lietuvos perspektyvas besikeičiant pasaulio lyderiams ir mūsų užsienio politikos klaidas, kurias turime pripažinti ir jų nebekartoti.

Diplomatijos linija

Visoms be išimčių Lietuvos valdžios institucijoms reikia nustoti blaškytis ir pradėti elgtis solidžiai. Akivaizdu, kad valstietiško Seimo užsienio politikos linija kol kas atrodo apverktinai. Skaitykite toliau

Išduosime Ukrainą?

Vieną gražią 2016-ųjų balandžio dieną 32 proc. Nyderlandų rinkėjų atėjo į referendumą išsakyti  savo nuomonės dėl ES-Ukrainos Asociacijos sutarties. Du trečdaliai balsavusiųjų (20 proc. visų rinkėjų) pasisakė prieš šią sutartį. Kaip ir „Brexit“ atveju, tai buvo dalies rinkėjų protestas prieš savo valdžią, ne prieš Ukrainą.

Tačiau daliai olandų išreiškus savo nuomonę patariamajame (!) referendume to užteko, kad įvairaus plauko populistai ir antieuropietiškas nuotaikas kurstančios politinės jėgos dar labiau subujotų. Žinome, kad patį referendumą inicijavo agitatoriai už „tiesioginę piliečių demokratiją“… Skaitykite toliau

Draugai tik rankų paspaudimui

AUŠTREVIČIUS, Petras (ALDE, LT)Negalime apsieiti be skandalų, kurie prasidėjo dar prieš naujos Vyriausybės darbų pradžią. Tvirtinant ministrų kabinetą vieniems kartelė buvo išlaikyta, kitiems – nuleista tiek, kad „atsipūtę“ peršoktų. Rinkėjai dar įvertins.

Iš visų sričių, tik užsienio reikalai lieka (liks) tose pačiose rankose. Ar tai reiškia, kad čia nereikia permainų? Per drąsu būtų taip sakyti. Nors sąlygų atsinaujinimui yra, naujasis premjeras vizitui dairosi į Lenkiją, su kuria iki šiol nepavyksta užmegzti nuoširdaus pokalbio, bet vis dėlto – gal laikas Lietuvai pirmiausia įvertinti draugus ir draugystę? Tai reiškia, kad turime būti pasirengę duoti, ne vien imti.

Tai tinka Lenkijos atveju, tai tinka ir kalbant apie Ukrainą. Ar mums draugai reikalingi tik rankų paspaudimui, paplekšnojimams per petį, bendroms fotografijoms, paraginantiems bei formaliems ir niekuo neįpareigojantiems viešiems pareiškimams? Skaitykite toliau