Temos Archyvai: Pozicija

Liberalų ateitis: gyvenimas pasroviui ar įsipareigojimas Lietuvai?

Liberalų pasirinkimas šiandien – toliau gyventi pasroviui arba grįžti prie darbų bei pamatinių vertybių, kurios pagaliau atrištų rankas mūsų valstybei ir piliečiams.

Būsiu atviras – tarp dirbtinų šypsenų ir smagių „hashtagų“ pastaraisiais metais pasimetė esmė, o ji yra paprasta – tai priesakas dirbti Lietuvos žmonėms ir su visa atsakomybe nešti laisvės idėją.

Kaip tą padaryti? Pirmiausia – užsiimti politiniu darbu, o ne užsisklęsti teisminiuose procesuose, kuriuos prieš pusantrų metų padiktavo vienų taip vadinami sėkmės, o iš tikro – tai negarbės ir nesėkmės džentelmenai.

Liberalai šiandien turi būti pasirengę grįžti į šalies politinę darbotvarkę ir tapti ryškia alternatyva dogmatiškam valstietiškumui, „visažiniam“ konservatizmui ar nomenklatūrinei socialdemokratijai. Skaitykite toliau

Lietuva prieš 2M – apie atkirtį Astravui ir airių pamoką

„Draugai, statykime saugiai“ – gali būti, kad panašiai šiomis dienomis juokavo Astravo statytojai iš „Rosatom“ ir dviejų M (Minsko ir Maskvos) politinė grietinėlė.

Tam yra priežastis. Reikia pripažinti, kad pasibaigusio 5-ojo ES Rytų partnerystės šalių viršūnių susitikimo Briuselyje rezultatai Lietuvai nesuteikė nieko apčiuopiamo. Turiu galvoje Astravą. A. Lukašenka į Belgijos sostinę nevyko (matyt, nematė reikalo aiškintis), tačiau buvo Baltarusijos užsienio reikalų ministras, iškart po vizito pasidžiaugęs, kad susitikimas visiškai atitiko Baltarusijos lūkesčius (juk aptartos ekonomikos ir transporto plėtros perspektyvos!). Skaitykite toliau

Sirenų Vilniuje ir Lukašenkos Briuselyje ramiai sau belaukiant

Iki 2020-ųjų Astravo atominės elektrinės poveikio zonoje įrengti perspėjimo sirenomis sistemą – tai įrašyta šios Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, skyriuje apie integruotą krizių valdymą.

Kol sirenos nekaukia, mūsų krizių „valdytojams“ yra nauja žinia – lapkričio 24 d. Briuselyje įvyks penktasis ES Rytų partnerystės šalių viršūnių susitikimas, kuriame, be mūsų ir kitų ES šalių vadovų, laukiama galimai pasirodant „taikaus atomo“ nešėjo A. Lukašenkos.

Tiesą sakant, A. Lukašenka ne šiaip kviečiamas į viršūnių susitikimą – tarp ES ir Baltarusijos ketinama pasirašyti pirmąjį (!) istorijoje tokio lygio dokumentą, vadinamą „ES-Baltarusijos Partnerystės prioritetai“. Kiek yra žinių šiandien, dokumente Astravas greičiausiai bus paminėtas, bet tik tiek ir tuo aspektu, kad atominę reikia statyti saugiai. Skaitykite toliau

P. Auštrevičius su 59 europarlamentarų grupe siunčia žinią Rusijai: raginama panaikinti kaltinimus rusų režisieriui K. Serebrennikovui

Europos Parlamento narys P. Auštrevičius kartu su 59 europarlamentarų grupe šiandien išsiuntė atvirą laišką Rusijos vadovybei – juo raginama kuo greičiau panaikinti nepagrįstus kaltinimus garsiam rusų režisieriui K. Serebrennikovui ir paleisti kūrėją laisvėn.

Kreipimąsi, kuris adresuotas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, premjerui Dmitrijui Medvedevui bei kultūros ministrui Vladimirui Medinskiui, pasirašė visų pagrindinių Europos Parlamento frakcijų atstovai. Skaitykite toliau

Kinų drakonas virš Baltijos – apie ką verta pamąstyti

Prieš porą savaičių į Baltijos jūrą įplaukė Kinijos karo laivų grupė, dalyvavusi bendrose pratybos su Rusijos karo laivynu. Beje, vėliau tie patys laivai apsilankė ir Sankt Peterburge Rusijos organizuotuose renginiuose.

Nesu linkęs tikėti, kad karinės pratybos buvo pagrindinė Kinijos laivų pasirodymo Baltijos jūroje priežastis. Kaip strateginę kryptį plėtrą Eurazijoje pasirinkę kinai ne veltui kuria savo naująjį „šilko kelią“ po skambia „One Belt, One Road“ („Vienos juostos, vieno kelio“) iniciatyva, kurios didžiulių investicijų planuose svarbią reikšmę turi ir Klaipėda, ir mūsų kaimynė Baltarusija. Skaitykite toliau

Devizas – jokių klausimų apie turinį

Nedaryti iš reformų parodijos – tiek, viena vertus, nedaug Prezidentė savo metiniame pranešime paprašė. Kita vertus, žinant valdžioje esančiųjų balansą ir kontekstą, paprašyta buvo, ko gero, per daug.

Tiems, kas praleido pro ausis – rinkimus laimėjusios partijos ir didžiausios Seimo frakcijos vadovas kiek anksčiau šią savaitę pripažino svarbų, savo esme, sakyčiau, pritrenkiantį dalyką. R. Karbauskis, kalbėdamas apie priimtą naują Darbo kodeksą, pasakė: „Aš nenoriu veltis į diskusiją apie turinį“ ir „Mes stengiamės nediskutuoti apie turinį“. Šios dvi citatos, mano galva, yra šios dienos Vyriausybės ir Seimo daugumos darbo atspindys, veidrodis.

Kai įstatymų leidėjas atvirai pripažįsta, kad jam neįdomus turinys dalykų, kurie keičia žmonių gyvenimus, tai yra labai konkreti žinia rinkėjams. Devizas – į turinį nesigilinsim, bet įstatymus priimsim? Labai panašu į tai.

Kodėl ir kaip keisis minimumą uždirbančio Ramūno alga po Vyriausybės mokesčių „patobulinimo“ ir abrakadabros su „Sodra“? Kokia bus apie inovacijas daug kalbančio ir daugiau nei vidutiniškai uždirbančio Sauliaus ateitis? Galų gale, kaip gyvens ponia Aušra, kuriai kasdien rūpi „vidurinioji klasė“? Skaitykite toliau

Politinis turizmas – grožėtis Astravu iš oro baliono virš Vilniaus

Stebiu ir stebiuosi. Aukščiausi Lietuvos vadovai, premjeras ir visa jo ministrų komanda Vyriausybėje vienas po kito šaudo pro šalį, neišnaudodami po ranka esančių galimybių iškelti branduolinio Astravo klausimą į aukštesnį lygį Europos Sąjungos darbotvarkėje.

Patikėkite – tai nuolatinis mano darbas Europos Parlamente, nors puikiai suprantu, kad to neužtenka. Neįkvepia optimizmo ir svyra rankos, kai aukščiausi Europos Komisijos pareigūnai atvyksta į Lietuvą kelioms dienoms, tačiau Lietuvos vadovai ir Vyriausybė tam nepasirengę. Nesugebame pasiųsti vienos aiškios, stiprios ir bendros žinios ES – spauskite A. Lukašenką dėl Astravo, kelkite šio rusiškais pinigais statomo ir jau griūvančio atominio monstro sustabdymo klausimą kaip esminę sąlygą Baltarusijai.

Be abejo, turiu omenyje praėjusią savaitę vykusius aukščiausių Lietuvos valdžios atstovų susitikimus su už energetiką atsakingu eurokomisaru, Europos Komisijos vicepirmininku Marošu Šefčovičiumi. Praėjusį kartą šis komisaras Vilniuje lankėsi prieš 15 mėnesių – 2016 m. vasario 22 d., ir kalbėjo tą patį – tiek jis Lietuvos vadovams, tiek pastarieji – jam. Vienintelis naujas vizito momentas – pasiskraidymas oro balionu. Skaitykite toliau

Pergalė Europos dienos fone

Ši gegužės 9-oji yra pergalės diena Europai ir europiečiams labiau nei bet kada anksčiau pastaraisiais metais. Be paradų ar maršų – tai liberalios demokratijos pergalė. Vien todėl, kad tie, kurie siekė griauti demokratijos ir vienybės pamatus, įsitikino, kad europiečiai išlieka solidarūs ir atsakingi tada, kai sprendžiama mūsų visų ateitis.

Tačiau pergalė yra skambus pasakymas – ją dar reikės įrodyti, ir, kas ne mažiau svarbu – būtų esminė klaida šioje vietoje sustoti. Ką išmintingas Prancūzijos politikas, Europos krikštatėvis Robertas Schumanas pradėjo 1950-aisiais, naujasis prezidentas Emmanuelis Macronas turės progą sėkmingai pratęsti. Reformų kelio Prancūzijai, pirmiausia jos ekonomikai, reikia, kaip ir visai Europai. Tačiau džiaugtis kitų sėkme ir nesiekti pokyčių patiems – kelias į niekur. Skaitykite toliau

Galime daugiau nei uždrausti ar „patrolinti“

Žvelgiant iš šalies neapleidžia įspūdis, kad Lietuvos politiniame gyvenime tebesitęsia televizijos debatų formatas ir kažkur aplink diskusijos dalyvius skraido įkyri musė. Seimo rinkimai įvyko prieš gerą pusmetį, bet Vyriausybėje ir Seime toliau kalbama „kas būtų, jeigu būtų“, tebebandoma įtikinti turint gerų ketinimų, mosikuojama rankomis. Pirmajame plane įsitvirtino alkoholio draudimo epopėja. Be viso šito – nauji apsižodžiavimai.

Atleiskite, kur šiame kontekste yra valstybės tikslai ir kryptingas darbas vardan rezultatų? Negi tik tokie užmojai – pasipliekti viešoje erdvėje ir pasiteisinti visuomenei, kad, žinote, vėl nesigavo?

Alkoholizmas yra Lietuvos problema. Europoje pakanka pavyzdžių, iš kurių galima mokytis – pirmyn. Bet dar yra esmių esmė – tai, ką akcentuoja ir visos ES institucijos, ir ekonomikos ekspertai, t. y. naujos, konkrečią vertę valstybei ir žmonėms kuriančios darbo vietos.

Tyrimai nemeluoja – Europa sensta, atėjo laikas greitiems ir netradiciniams sprendimams, o čia Lietuvoje mes vis dar skaitome sovietmečiu trenkiantį Darbo kodeksą ir valstiečiai valdžioje sako, kad naujo nebus, jei darbdaviai už visus nepasirašys įsipareigojimo algas kelti. Iš kur tas tikėjimas, kad įstatymais ir kitais popieriniais dokumentais galima uždrausti ne tik alkoholį, bet ir mažas algas? Skaitykite toliau

Vienas savaitgalis mūsų kaimynystėje

Prireikė tik vieno savaitgalio mūsų kaimynystėje, Rusijoje ir Baltarusijoje, ir ratas apsisuko. Taikūs mitinguotojai – sumušti ir apdaužyti, opozicijos lyderiai, tarp jų – esami ir buvę kandidatai į prezidentus – užlaužtomis rankomis. Kai kurie jų – ištisas paras dingę be žinios. Laiko patikrinti KGB metodai.

Metams praėjus

Kuo nustebino V. Putino smogikai? Daugelį Vakaruose – niekuo. Suvokiama, kad ir paviešinti faktai apie premjero D. Medvedevo bei jo aplinkos valdžioje užgyventą „ūkį“ nuo Rusijos glūdumų iki Toskanos – tik „vynuogė“ ant korupcijos torto.

Tuo tarpu Vakaruose abejojančių dėl Baltarusijos pastaruoju metu daugėjo. Ilgainiui radosi vis daugiau norinčių įkvėpti A. Lukašenkos režimo „demokratėjimo“, platesnio „atsivėrimo“ Europai ir Vakarams dūmo. Deja, tarp didesnių entuziastų buvo ir Lietuvos užsienio politikos vairininkai.

Nesakyčiau, kad tai pamoka. Veikiau – skardus žadintuvo skambutis arba priminimas, kad laikas snausti ištiksėjo. Skaitykite toliau