Kodėl vis dar turime mokėti už skambučius iš vienos Europos į tris Lietuvas?

Viso gero, „roamingo“ mokesčiai! Tokiu šūkiu birželio 15-ąją sutiko Europos Sąjunga ir nemaža dalis Europos šalių.

Lietuva, šiaip jau priskiriama prie palyginti mažų mobiliojo ryšio kainų valstybių, tarptinklinių („roamingo“) mokesčių didžiąja dalimi vis dėlto neatsisakė. Priešingai – „roamingo“ mokesčio panaikinimas tapo priežastimi operatoriams peržiūrėti savo kainodarą ir mobiliojo ryšio planus, o visa tai virto chaosu ir naujų planų „mišraine“. Kodėl taip įvyko – platesnės diskusijos klausimas.

Kadangi dėl sprendimo naikinti „roamingo“ mokesčius Europos Sąjungoje buvo diskutuojama nuo pat 2004 metų, norėčiau trumpai aptarti esmę.

Europos kontekste Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai yra nedideli, todėl jie turi argumentų, kaip pasikeitusios sąlygos įtakoja jų verslą. Į tai reikia atsižvelgti. Vis dėlto tenka apgailestauti, kad tuo metu, kai senoji Europa šventė tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimą ir tarė jiems „viso gero“, Lietuvoje kai kuriais atvejais buvo pasakyta „laba diena“ mobiliajam ryšiui už didesnę kainą.

Noriu pabrėžti viena – mobiliojo ryšio bendrovių šūkis apie tai, kad už daugiau pinigų vartotojai gaus daugiau paslaugų (interneto duomenų,  minučių) galbūt yra teisingas, bet nebūtinai atrodo pats sąžiningiausias sprendimas. Ypač vertinant skirtingus žmonių poreikius.

Žinoma, tada, kai ES pradėjo kalbėti apie „roamingo“ mokesčių panaikinimą, daugelis savo telefonuose dar nenaudojo tokio milžiniško kiekio interneto. Telefonai dar toli gražu nepriminė kompiuterių. Laikai pasikeitė.

Nepaisant to, mobiliojo ryšio kainų pasikeitimas Lietuvoje nuo birželio 15 dienos neprimena to, dėl ko buvo bendrai apsispręsta ES lygiu ir ką žmonės turėjo gauti, t. y. mažesnius mokesčius.

Absoliučiai objektyviai palyginti visų konkrečių mobiliojo ryšio planų galimybės nėra. Tačiau, pavyzdžiui, mano kolegos Belgijoje birželio 15-ąją į savo mobiliuosius iškart gavo žinutes, kad už tą pačią turimo mobiliojo ryšio plano kainą jie galės skambinti, naudotis interneto planu ir trumposiomis žinutėmis visoje Europoje. Pasitikslinau – kai kurių jų mobiliojo ryšio planai tikrai nėra dvigubai ar trigubai brangesni nei tie, kurie siūlomi Lietuvoje.

Tad kai čia, Lietuvoje, internetu telefone visiškai nesinaudojantiems žmonėms pasiūlomi brangesni planai arba dar daugiau – kai mobiliojo ryšio bendrovės vienašališkai keičia sutarties sąlygas, eliminuodamos tarptinklinio ryšio paslaugą iš plano, tai neatrodo kaip lygiaverčio ar nuoširdaus dialogo pradžia.

Tikiu, kad laisva ir sąžininga konkurencija sureguliuos kainas, neišvengiamai turės joms įtakos. Manau, patys Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai supranta, kad turės įgyvendinti į realius žmonių poreikius orientuotus sprendimus. Todėl ir kviečiu įvykdyti tai, ką žada reklamos bei vitrinos. Mobiliojo ryšio kainų karai Lietuvoje neturėtų virsti „pasivažinėjimu tankais“.

Lietuviai, kaip ir visi europiečiai, turi pajausti, kad Europoje gali kalbėti, naršyti ir naudotis kitomis mobiliojo ryšio paslaugomis taip, kaip namie. Galima padaryti, kad iš Europos nebereikėtų skambinti į tris skirtingas Lietuvas (priklausomai nuo ryšio operatoriaus).

ES buvo ir lieka pagrįsta tuo, kad užtikrina laisvą žmonių, prekių ir paslaugų judėjimą. Įsipareigojimų laikymasis ir sąžininga konkurencija yra raktas į tai, kad laisvas ir papildoma mokesčių našta neapkrautas mobilusis ryšys visoje Europoje persikeltų iš „popieriaus“ į realybę.

P. S. Tokios ES partnerės, kaip Ukraina, Moldova, Gruzija bei kitos irgi nusipelno susitarimo, kuris leistų mažinti dabartinius milžiniškus tarptinklinio ryšio mokesčius. Tad „roamingo“ istorija Europoje dar nebaigta.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *