Europa karo zonoje. Ką galime padaryti?
Po siaubingų įvykių Paryžiuje aišku viena – Europa atsidūrė karo zonoje. Tai ne bandymai terorizuoti, ne terorizmas. Tai karas.
Deja, metų metus niekas nesikeičia – tol, kol karo kurstytojai savo išpuoliais neperžengia Europos slenksčio, daugelio Vakarų pasaulio politikų ir europiečių tai nejaudina… Jau dabar galima sakyti, kad po ankstesnių teroro aktų Londone, Madride, tame pačiame Paryžiuje nebuvo tinkamų išvadų.
Ką galime padaryti? Viena – tai kariniai veiksmai prieš „Islamo valstybės“ ir teroristų bazes Sirijoje, Irake, taip pat – specialiųjų pajėgų operacijos, neutralizuojant šių organizacijų narius įvairiuose Europos miestuose. Jei net pagrindinių ES institucijų pašonėje, Briuselyje, tebėra problemų židiniai, veiksmų būtina imtis nedelsiant. Kitaip tai liks silpnumo, apsileidimo požymis.
Kitas dalykas – Europos Sąjungos valstybės nenugalės teroristų veikdamos po vieną. Net ir didžiausios ES valstybės to neužtikrins. Reikia tvirto, stipraus kumščio. Koordinuoti savo veiksmus turėtų ne vien Prancūzijos ir Belgijos, bet visų 28 ES valstybių specialiosios tarnybos, policijos pareigūnai. ES reikia vienos stiprios tarnybos, kuri šią veiklą vykdytų ir greitai dalintųsi informacija. Ypač šiais technologijų laikais, kai teroristai savo žinutes koduoja naudodami netikėtas, inovatyvias priemones.
Be saugumo Europoje nebus gerovės, ji niekam nerūpės. Tinkama ES išorės sienų kontrolė – pagaliau reikia išspręsti ir šį vis atidėliojamą klausimą. Nekontroliuojamos sienos Turkijoje ar Graikijoje kartu yra ir Lietuvos reikalas, nes su pasekmėmis susiduriame visi.
Tikiuosi, kad Europos Komisijos ir Europos Parlamento vadovai jau artimiausiomis dienomis padės ant stalo konkrečių pasiūlymų paketą. Prireiks ne vien pinigų, svarbiausia – peržengti politinės valios trūkumą.
ES kaip niekad reikalinga ir vieninga kaimynystės politika. Daugelis ES kaimyninių valstybių yra draskomos vidinių ar karinių konfliktų. Stabilumas ES kaimynėse šalyse Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose – tai stabilaus Europos rytojaus garantas. Juk po užsitęsusių karinių konfliktų ten ginklai grįžta į Europą.
Žinoma, ES privalo parengti bendrą strategiją, numatančią konkrečius žingsnius, siekiant nutraukti chaosą Sirijoje. Tam reikia plačios tarptautinės koalicijos, o ne pavienių karinių veiksmų. Turime efektyviai remti už permainas Sirijoje, Irake kovojančias politines jėgas.
Kita vertus, Europai dabar būtų didelė klaida užsidaryti nuo ją supančio pasaulio. Kuo didesnis susipriešinimas, agresija – būtent tai, ko siekia teroristai. Tai nereiškia, kad turėtume jiems atsukti kitą žandą. Atvirkščiai – turime išmokti ginti save, bet įvertinti, kad negalime leisti augti įtampos ir konfliktų židiniams. Globaliame pasaulyje lokalių konfliktų praktiškai nebėra, pasekmes jaučiame visi.
Galų gale, svarstydami apie naujas saugumo priemones, neturime pamiršti pamatinių žmogaus teisių ir laisvių. Taip, dalį jų galbūt teks aukoti – vardan kitų laisvės ir saugumo. Tačiau šiuo atveju reikia kovoti su tikrais, o ne menamais priešais. Ir nedemonizuoti tų, kurie tiki kitą Dievą, yra kitos rasės ar pasaulėjautos. ES ir Vakarų pasauliui reikalingas planas daugiau nei dešimčiai metų į priekį. Negalime laukti rytojaus ir tikėtis, kad pavojai mus aplenks.