Klaida būtų vėl statyti sienas Europos viduje

Europa šiandien susiduria su neįsivaizduojamos apimties pabėgėlių-migrantų krize. Ar Senasis žemynas gali žengti Vengrijos keliu, kuri nutiesė spygliuotų vielų tvoras ir mūrija 4 metrų aukščio užkardą? O gal Vokietijos keliu, kuri prieš keletą dienų numatė 10 milijardų eurų pabėgėlių klausimui spręsti?

Turbūt dabartinė krizė suskaldė Europą labiau nei finansinis Graikijos gelbėjimo planas. Tačiau pabėgėliams ir migrantams kol kas jokia Europos Sąjungos institucija, reikia pripažinti, universalaus gelbėjimo plano neturi.

Europos Komisija per vasarą neatliko visų būtinų namų darbų. Dėl to Europos Parlamentui, atskiroms ES šalims dabar tenka gesinti gaisrus. Kiekviena valstybė ieško savo išeičių iš kaistančios situacijos. Tačiau juk pabėgėlių problema yra viena, o kur kiti neatidėliotini ES darbai ir prioritetai – tokie kaip sustingusios ekonomikos išjudinimas, naujų darbo vietų kūrimas? Atidėsim į šalį?

Būtent todėl Europos valstybėms dabar reikia parodyti daugiau geranoriškumo, supratimo ir šimtą kartų daugiau solidarumo, sprendžiant pabėgėlių iššūkį. Ir kuo greičiau su juo susidoroti, neatsitverti tikromis ar menamomis sienomis. Šioje situacijoje aktualus ir moralinis klausimas, kurį iliustruoja žiauri tikrovė.

Signalai iš ES lyderių

Europos Sąjungos lyderės – tokios šalys, kaip Vokietija, oficialiais ir neoficialiais kanalais kartoja: neveikime po vieną. Vengrijos populistai sako, kad tai – išimtinai Vokietijos problema, nes ji yra galutinė migrantų stotelė.

Prieš kelias dienas aukštas pareigas užimantis vokiečių politikas privačiame pokalbyje manęs pasiteiravo, kaip jam ateityje reikės įtikinti vokiečius dėl paramos saugumo ir investicijų srityse Lenkijai ar Baltijos valstybėms, jeigu šios šalys dabar nerodo solidarumo ir ginčijasi dėl kelių dešimčių ar šimtų pabėgėlių?

Reikia pripažinti, kad ES koridoriuose gajus požiūris, kad Lietuva – viena iš tų „nedėkingųjų“ valstybių. Nors faktai byloja, kad ir dabartinis Lietuvos prisiimtas įsipareigojimus dėl 325 pabėgėlių yra santykinai didesnis, nei, pavyzdžiui, Lenkijos. Ir mūsų tikrai negalima rikiuoti į vieną gretą su vengrais, čekais ar slovakais (tai – jau kitas problemos aspektas, nors pasilikti tokiame „sąraše“ Lietuvai nėra naudinga net trumpam).

Girdime signalų, kad Europos Komisija netrukus siūlys priimti jau net 160 tūkst. prieglobsčio prašytojų. Tai – keturis kartus daugiau, nei buvo numatyta iki šiol. Skaičiai milžiniški.

Be abejo, prieš tai reikės nustatyti aiškius kriterijus, iš kokių valstybių ir kokios grupės žmonių atitinka bėgančiųjų nuo karo ir neramumų statusą. Vadinamieji ekonominiai migrantai – kitas reikalas.

Siūlykime sprendimus patys

Siūlyčiau nesusikoncentruoti į tai, ar Lietuva su kitomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis dabar pliekiama pelnytai. Tiesiog geranoriškai pasiūlykime savo sprendimą. Nelaukime, kol Briuselis ar dar kas nors mums „iš viršaus“ nuleis naują „kvotą“. Ir toliau manau, kad pabėgėliai nėra malkos, kurias galima pasidalyti pagal iš anksto įvardytas kvotas.

Tačiau mes galime pasakyti, kad iš Sirijos, kitų karo purtomų valstybių priimsime daugiau nei 325 pabėgėlius per porą metų. Pagaliau pagal dabartinį kriterijų vienai savivaldybei tektų vos po 5 žmones.

Žinoma, būtina iš anksto pasirūpinti atvykusių į Lietuvą pilnaverte integracija. Manau, sirai ar kitos tautybės piliečiai, nusprendę apsistoti Lietuvoje, galėtų sėkmingai dirbti ir tuos darbus, kurių kai kurie mūsiškiai bodisi. Taip spręstume ir savo vidaus darbo rinkas problemas.

Solidarumas už solidarumą

Solidarumas turi daug išraiškų ir pavidalų. Atminkime, kad solidarumas už solidarumą yra bene tvirčiausias ES veiklos principas. Kai mums ateityje vėl prireiks kalbėti apie ES skiriamas paramos sumas, galbūt derėtis ne tik dėl didesnių išmokų pienininkams – pajusime, ką tai reiškia.

Kita vertus, mes patys negyvename beorėje erdvėje. Negalime žinoti, ar vieną dieną nepadidės migrantų spaudimas prie mūsų pačių rytinių sienų. Kur tada kreipsimės pagalbos?

Europos liberalai, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) grupė Europos Parlamente, jau prieš keletą mėnesių pateikė savo planą dėl migrantų srautų.

Jo esmė – ES išorinės sienos kontrolę „pastumti“ daug piečiau į Viduržemio jūrą, įsteigti pabėgėlių centrus ir saugias teritorijas pabėgėliams pačioje Šiaurės Afrikoje, Artimųjų Rytų valstybėse. Galime sukurti bendrą prieglobsčio sistemą, kuri veiktų ir už Europos ribų.

Pavienės ES valstybės, net pačios didžiausios, to negali užtikrinti. Todėl dabar kaip niekad reikia bendro politinio sutarimo ir geros valios. Priešingu atveju populistai ir nacionalistai Europos viduje vėl pastatys sienas.