Graikų politinis teatras: auditorija gudresnė už aktorius

2015 07 02 Raktažodžiai: 2014-2019 m. kadencijos archyvas

Kas šiandien Europoje norėtų būti graikas? Galima sakyti, valdančiosios Graikijos partijos „Syriza“ populistai parklupdė savo šalį ant abejų kelių. Tai jau skaudžiai atsiliepė ir dar atsilieps ne vienai graikų šeimai.

Kaip Europa gali padėti? Graikai pirmiausia gali padėti patys sau, artėjančio savaitgalio referendume. Nepaisant visų populistinių vietos politikų šūkių „ne“ bendroms Europos taisyklėms ir „taip“ euro zonai bei Europos Sąjungai. Paprasti graikai nebevertina to kaip komedijos ar farso, tačiau šalies valdžios atstovai toliau vaidina sudegusiame teatre…

Paaiškėjus, kad eilinė 1,6 milijardo eurų vertės paskola Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) nebus grąžinta laiku, išsisklaidė lūkesčių likučiai. Europos nebepaveiks nuolat laužomi graikų valdžios pažadai, kaip ir gražūs priminimai apie demokratijos lopšį. Nors Graikijos valdžia norėtų įsikalbėti, kad paskutinę minutę dar sulauks finansinės pagalbos, valstybės bankrotas šią akimirką atrodo kaip realesnis scenarijus.

Kokia yra esminė šios pietų Europos valstybės valdžios bėda? Neatsakingi politikai „bando“ išlaikyti Graikiją euro zonoje ir pačioje ES pagal savo susikurtas vienpuses žaidimo taisykles, praktiškai vengdami bet kokių Europos Sąjungos kriterijų vykdymo ir galiojančių taisyklių. Dabartinė „graikiška“ tvarka euro zonoje neturi perspektyvų, kad ir kaip savo valstybės piliečiams tai mėgintų neigti premjeras A. Cipras ir jo politiniai partneriai.

Graikijos valdžia Europai prieš keletą dienų siūlė „eilinį“ kartą pratęsti pagalbos programą dvejiems metams, iš esmės nieko nauja nesiūlydama. Tai buvo tik bandymas išlošti daugiau laiko, kurį pastaruoju metu degino viena derybų pusė.

Norėčiau priminti, kad prioritetinių darbų sąrašas Graikijos valdžiai buvo perduotas birželio 26-tą dieną, ES viršūnių susitikimo metu. Tai buvo adekvatus atsakas kitos derybų pusės reikalavimus.

Trejeto (Europos Komisijos, Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo) pasiūlymai iš pirmo žvilgsnio atrodo griežti, tačiau jie įgyvendinami. Kaip, pavyzdžiui, siūloma Pridėtinės vertės mokesčio reforma, kuri suvienodintų tarifus ir atneštų papildomą 1 procentą prie Bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet. Kaip pensijų ir viešojo administravimo reformos, mokesčių administravimo pokyčiai.

Europos Komisijos pirmininkas J. C. Junckeris ne veltui įvardijo, kad Graikijos valdžia savo šalies gyventojams sako netiesą. Kalbama apie tariamas bausmes, o ne apie realybėje siūlomą 35 milijardų eurų vertės investicijų paketą. Skirtingai nei sako dabartinė Graikijos valdžia, reformų plane nėra atlyginimų ir pensijų mažinimo. Iš tiesų reformos numato pensinio amžiaus didinimą (iki 67 metų), mažinant paskatas ankstyvam išėjimui į pensiją (nes esama sistema labai dosni), kalbama apie valstybės finansuojamų išlygų panaikinimą, numatant didesnį balansą tarp socialinių išmokų ir įmokų.

Sutinku su Vokietijos kanclere A. Merkel, kad ne Europos likimas dabar yra pastatytas ant kortos. Deja, didieji blefuotojai, turintys prastas kortas, nenori dėti jų ant stalo, o į savo žaidimus įtraukia visą tautą, dangstosi visuotiniu referendumu. Graikijos valdžios prioritetinis darbas – nusikratyti atsakomybės. Apskritai pastarųjų Graikijos rinkimų laimėtoja – partija „Syriza“ ir jos lyderiai (premjeras A. Cipras) – norėtų primesti ir įtvirtinti dvigubus standartus.

Politikos kuluaruose kalbama, kad radikalūs Graikijos kairieji yra nuoširdžiai įsitikinę savo politikos teisingumu. Tačiau akivaizdu, kad naujoji valdžia per penkis mėnesius padarė tik vieną darbą – dar labiau komplikavo savo šalies ekonominę padėtį, visiškai prarasdami partnerių Europoje pasitikėjimą.

Skaičiuojama, kad dėl jau teiktos finansinės institucijų pagalbos kiekvienas estas Graikijai jau skyrė vidutiniškai 532 eurus, ispanas – net 844 eurus paramos. Lietuva kol kas išvengė šių sprendimų.

Ar ilgainiui visi europiečiai tam tikra dalimi „taps“ graikais? Parodys laikas ir pačių graikų sprendimas referendume jau liepos 5-ąją dieną. Verta pripažinti, kad neramumų Europoje ir jos pašonėje mums jau užtenka.