Kremliaus logika: jėgos yra, proto nereikia
Kremlius pastarosiomis dienomis įrodė, kad ne veltui Rusijoje populiarus posakis „jėgos yra, proto nereikia“.
Nuo Baltijos iki Juodosios, nuo Juodosios – iki Japonijos jūros krantų skelbiamos pratybos. Virš 40 tūkst. karių, kariniai laivai, naikintuvai, bombonešiai, tolimojo nuotolio raketos. Jėgos yra. Gi protą įvertinti kapeika būtų sunkiau. Ar čia toks gudrus Kremliaus planas?
Štai dingęs ir sugrįžęs V. Putinas vaidybiniame (ne ne, ne dokumentiniame) filme pareiškia, kad į Krymą siųsti savo karius suplanavo dar didvyriškai gelbėdamas draugo Janukovyčiaus gyvybę. Nesvarbu, kad tai smarkiai skiriasi nuo visų anksčiau sektų pasakų.
Ir, matyt, dar nesvarbiau, kad jau po filmo premjeros ištikimas prezidento bendražygis Dmitrijus Peskovas per telekonferenciją pareiškia: „Nėra jokios Krymo okupacijos. Krymas – Rusijos Federacijos regionas“. Sakote, viso labo skiriasi versija Rytams ir Vakarams? Pradeda maišytis.
Kaip ir maišosi galvoje tam, kas rusus ir ukrainiečius viena tauta vadina. Ar patys rusai „nupirks“ šią didingą vienos tautos istoriją?
Kremlius Vakarams vis akivaizdžiau bando „įbrukti“ patį neįtikimiausią, bukiausią propagandinį melą. Ar tai kaip nors prisideda prie Rusijos ir jos valdžios, kaip galios centro, įvaizdžio įtvirtinimo? Nebent kur nors toli toli, Šiaurėje, kur pratybos vyksta.
Oficialioji Maskva su dideliu pagreičiu naikina dviprasmybes, kurios galėjo kankinti tik pusiau aklą ir kurčią įvykių stebėtoją.
Pabrėžtinai praėjus vieneriems metams nuo dienos, kai V.Putinas pasirašė įsaką atplėšti Krymą nuo Ukrainos, šią savaitę buvo sudaryta Rusijos ir Pietų Osetijos aljanso ir integracijos sutartis. Dar anksčiau buvo Abchazija.
Žinia čia daugiau nei aiški: atplėšėme ir aneksavome nepriklausomos Gruzijos teritorijas, atplėšėme žemes nuo Ukrainos ir čia kelias nesibaigia. Ir vėlgi į praeitį stumiamos anksčiau dėstytos versijos, kuriomis Maskva neigė savo buvimą okupuotose valdose.
Vis dėlto pažiūrėkime, ar nuo likusio pasaulio izoliuotas Krymas, turintis keltą iš Kerčės, per tuos metus suklestėjo? Ar klesti taip, kaip žmonės Pietų Osetijoje, Abchazijoje?
Manau, nuotaikas neblogai atspindi Kremliaus prieigose per šventinį koncertą ant žemės sumesti tautos didybę šlovinantys plakatai. Po Rusijos valdžios spektaklių savo ištikimai auditorijai, po tebesitęsiančių karo žaidimų Karaliaučiaus srityje, aukščiau Baltijos jūroje, Kryme ir tolimoje Šiaurėje viena yra labai aišku – Europos Sąjunga ir NATO pajėgos neturi jokios teisės atsitraukti. Faktai apie tikrąjį Rusijos vaidmenį jau išpažinti pačių „herojų“.
O jei Kremliuje kas nors vis dar mano, kad tokiomis priemonėmis pavyks įbauginti ar galbūt net priversti sušvelninti sankcijas, teks galvoti iš naujo. Atsakas privalo tik stiprėti. Ir jis negali būti butaforinis.