P. Auštrevičius. Rusija turi sužinoti, kad Europą jungia ne tik dujų vamzdžiai
Kokių sankcijų nusipelnė Rusija po viso šito siaubo filmo, po keleivinio Malaizijos lainerio MH17 numušimo, po šimtų nekaltų žmonių aukų?
Europos Parlamente aš asmeniškai pasisakiau ir pasisakysiu už tai, kad ES taikytų kuo griežtesnes poveikio priemones. Jeigu kas mėgsta skirstyti pagal stiprumą, švelniausias sankcijas iš karto galime atidėti į stalčių.
Ko reikia kuo skubiausiai? Pirma – tai visuotinis ginklų embargas, nukreiptas prieš Rusiją. Europos Sąjunga ir Europa apskritai privalo pagaliau nusibrėžti aiškiai matomas raudonas linijas, kurių negalima peržengti.
Deja, šiuo metu viena Europos raudonųjų linijų vis dar patenka į prancūziško karo laivo „Mistral“ denį. Todėl ES reikia ryžtingų ir iškart veikiančių priemonių paketo – priešingu atveju neaišku, kiek Ukrainos ir europiečių gyvybių dar pareikalaus Rusijos valdomų teroristų atakos.
Antra, Europa turėtų taikyti platesnes tikslines sankcijas – ne tik ginklų tiekėjams ir karo kurstytojams iš Rusijos politinio ar verslo elito. Galbūt Europa šiandien galėtų apsieiti ir be rusiškų ikrų ar degtinės? Juk protu (ir netgi jo nesant) Rusijos nesuprasi.
Trečia, Europos Sąjunga turi pademonstruoti, kad gali būti vieninga ir tvirta. Čia nekalbu apie tokias vertybes kaip nuomonių įvairovė, skaidrumas ar žmogaus teisės. Turiu galvoje esminę vertybę – žmogaus teisę gyventi, laisvai ir saugiai.
Tai, kad ES laikysena dabartinio (neskelbto) karo Ukrainoje akivaizdoje yra nepakankamai tvirta, jau išsakiau Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto neeiliniame posėdyje. Jame, beje, dalyvavo ir Ukrainos užsienio reikalų ministras P. Klimkinas, kiti aukštas pareigas užimantys Kijevo pareigūnai.
Europa gali ir turi pasimokyti iš istorijos. Jeigu Rusijai žmonių gyvybės nieko nereiškia ir ji norėtų toliau statyti savus gulagus, Europa tam turi užkirsti kelią. Jeigu krauju aplaistytos Maidano aikštės ir Krymo aneksijos buvo negana, tai sustabdyti pietryčių Ukrainoje besitęsiančią beprotybę yra būtina, jau šiandien.
Akivaizdu, kad karas Ukrainoje pavojingai susilpnino Europos saugumo pamatus, grąžino nepasitikėjimo ir raudonos grėsmės pašvaistę, o taip pat – pagimdė regioninio terorizmo ir naujų įšaldytų konfliktų riziką.
Todėl ES turi išlikti tvirta Ukrainos pasirinkto demokratiško ateities kelio rėmėja ir partnerė. Rusija, pastaruoju metu rodanti kone atvirą agresiją, privalo žinoti, kad Europą jungia ne tik dujų vamzdžiai. Dar yra politinis solidarumas ir laiko išbandytos vertybės.