P. Auštrevičiaus interviu Kazlų Rūdos laikraštyje

2014 03 31 Raktažodžiai: Komentarai

Šią savaitę Kazlų Rūdoje apsilankė Seimo vicepirmininkas Petras Auštrevičius. Anot parlamentaro, viešnagės tikslas – pažintinis. Vizito metu P. Auštrevičius susitiko su Kazio Griniaus gimnazijos moksleiviais, su kuriais diskutavo apie Europos Sąjungą. Vėliau Liberalų Sąjūdžio valdybos narys aplankė Kazlų Rūdos socialinės paramos centrą, kur bendravo su įstaigos darbuotojais ir gyventojais. Pasak vieno iš Seimo vadovų, parlamentarams būtina ištrūkti iš Vilniaus ir pajausti, kuo gyvena regionai, nes čia gyvenančių žmonių nuotaikų atspindžiai ir vietos realijos yra svarbios, formuojant šalies politiką. „Atitrūkti mes neturime teisės”, – interviu „Kazlų Rūdos laikraščiui” teigė P. Auštrevičius.

Netrukus minėsime 10 metų buvimo Europos Sąjungoje jubiliejų. Jūs – neatsiejama šio istorinio įvykio dalis, nes buvote vyriausias Lietuvos euroderybininkas, derinęs šalies stojimo į ES sutarties detales. Su kokiomis mintimis pasitinkate šią sukaktį?

Mano nuotaikos geros. Mūsų šalies narystę Europos Sąjungoje (toliau ES – aut.past.) priskirčiau visiškos sėkmės istorijai. Tapome kitokios kokybės valstybe, politine prasme esame visuotinai pripažinto klubo, kuris turi augančią reikšmę visam pasauliui, nariais. Ekonomiškai padarėme didelę pažangą, nors beveik pusę savo narystės ES laiko kovojome su ekonomine krize. Be ES tokioje situacijoje būtume buvę gerokai silpnesni. Parama, buvimas kartu su ES, galimybė prekiauti laisvai sustiprino mus. Žmonių nuotaikos ES atveju išliko gana pozityvios ir tai tik įrodo, kad mūsų politinis pasirinkimas buvo teisingas.

Pastaruoju metu Jūs kaip niekada aktyvus ir pastebimas Lietuvos politiniame gyvenime. Ryžtingai pasisakote karščiausiais šių dienų klausimais – esate prieš bandymus riboti žemės pardavimą užsieniečiams, atvirai remiate Ukrainos siekius pasukti savo valstybės kursą Vakarų link. Išgyvenate politinį pakilimą?

Manau, kad taip sutapo, jog mano pasisakymai minėtais klausimais pastebimi. Aš visada turėjau savo nuomonę. Kalbant apie Ukrainą – nesuabejojau dėl apsisprendimo palaikyti laisvą valstybės pasirinkimą. Puikiai prisimenu Lietuvos kelio į laisvę pradžią, tuometines nuotaikas ir tai, ką prisimename širdyse, kai mus parėmė kiti. Mums tai buvo labai svarbu. Dėl referendumo. Man niekada nepatiko politinės spekuliacijos ir bandymai nukreipti įvykius savanaudiškai, manipuliuojant jautriais klausimais. Aš visada buvau už teisingą ir atvirą dialogą, nepriklausomai nuo to, kaip klostosi įvykiai. Pilietiškai negalėjau tylėti, kuomet girdėjau nepagrįstus bandymus uzurpuoti viešąją nuomonę ir įvykius nukreipti sau palankia linkme.

Referendumas dėl žemės pardavimo kitų šalių piliečiams tapo karščiausia šių metų aktualija. Piliečių parašai jam rengti surinkti, tačiau, dirbtinai ar ne, kuriamos kliūtys referendumui įvykti. Ko bijo politikai Seime?

Manau, kad ne tiek Seimas bijo, kiek baiminamasi politinių spekuliacijų. Ir bandymų tuos klausimus spręsti galbūt neadekvačiu būdu. Žemės pardavimo užsieniečiams klausimus privalome ir galime spręsti įstatymų pataisomis, kurios įvardins saugiklius ir reglamentuos žemės įsigijimo tvarką taip, kaip visiems atrodys teisingiausia. Žinoma, nereikėtų peržengti protingumo ribų. Nebijau žmonių nuomonės išraiškų referendumo būdu, bet norėčiau, kad tai būtų adekvataus dialogo, o ne reikalavimų ar grasinimų forma. Seimas nenori užsidaryti nuo rinkėjų, tačiau nereikia kurti išankstinės priešpriešos tarp referendumo iniciatorių ir Seimo.

Mūsų kaimynas rytuose grėsmingai žvangina ginklais prieš demokratinį kelią pasirinkusią Ukrainą, atvirai šaiposi iš europiečių dėl jų susirūpinimo sklindančia karine agresija, tačiau didžiosios Europos šalys mindžikuoja ir savo neryžtingumą bando pridengti ekonominiais sumetimais. Ar pasaulis nepakartos neišmoktos istorijos pamokų?

Stebime labai grėsmingą tendenciją. Europiečiai, kurie 70 metų gyveno taikos ir augančios ekonominės gerovės laikotarpiu, iki galo neįvertino įvykių Rusijoje. Buvo tikima, kad mūsų, Baltijos valstybių ar kaimyninių Vidurio Europos valstybių politinė ekonominė transformacija bus pritaikyta ir Rusijoje. Deja, pastarieji įvykiai parodė, kad taip nėra. Viena, kai valstybės eina sąmoningai pasirinktu demokratiniu ir įvairių reformų keliu, o Rusija, deja, nusprendė elgtis priešingai. Laiku nepastebėjome tendencijų, kurios bręsta ir rutuliojasi Rusijoje. Visų pirma – tai jos vadovų autokratinis valdymo stilius ir bandymas uzurpuoti valdžią savo rankose. Antra – tai ganėtinai pavojingas bandymas supriešinti Rusiją su Europa ir teiginiai, kad Rusijai netinka vakarietiški valdymo standartai. Rusija neketina laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir renkasi jėgą prieš teisę bei civilizuotą pokalbį. Aš manau, kad atėjo laikas persvarstyti realybę ir naujai vertinti besiklostančią situaciją. Tęsti taip, kaip buvo – neįmanoma. Nesiūlau Rusijos laikyti priešiška valstybe, bet turime būti pasiruošę duoti atsaką, jeigu mūsų laisvei grūmos pakelta ranka iš Rytų.

Liberalai šių metų prezidento rinkimuose nusprendė remti dabartinę šalies vadovę Dalią Grybauskaitę, sieksiančią antros kadencijos. Iki tokio partijos sprendimo Jūs buvote įvardinamas kaip vienas realiausių liberalų kandidatų į Prezidentus. Neslėpėte savo pasipiktinimo tokiu kolegų sprendimu. Kodėl liberalai neišdrįso pristatyti savo kandidato?

Toks demokratinis partijos apsisprendimas. 25 procentai partijos tarybos narių parėmė mano viziją, kad privalome turėti savo kandidatą. Manau, kad tai būtų papildomas impulsas mūsų politinei pasaulėžiūrai. Sutikite, partija yra pasmerkta dalyvauti politinėse kampanijose, jei partija nematoma kaip atskira politinė jėga su savo politiniu profiliu ir idėjomis. Tada susiaurėja jos rinkėjų ratas. Remti dabartinę šalies prezidentę rinkimuose nuspręsta remiantis pragmatiniais politiniais sumetimais. Prezidentės populiarumas, jos pozicijų priimtinumas partijai nulėmė, kad trys ketvirtadaliai tarybos narių narių pasisakė už paramą jai. Gerbiu tokį sprendimą, nors laikausi savo nuomonės, kad mums reikėjo elgtis kitaip.

Dėkoju už pokalbį.

Interviu publikuotas – www.kazluruda.info