Seimo Pirmininko pavaduotojo P. Auštrevičiaus pranešimas: gyventojai ir verslas neabejotinai pajus euro naudą

2014 02 06 Raktažodžiai: 2014-2019 m. kadencijos archyvas

Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos federalistų sąjungos Lietuvoje (EFSL) prezidentas Petras Auštrevičius išreiškė viltį, kad Lietuva tinkamai atliks „namų darbus“ prieš kritinius sprendimus, kuriuos šių metų viduryje Europos Sąjungos institucijos priims dėl Lietuvos prisijungimo prie euro zonos.

EFSL ir Seimo Europos klubo surengtoje diskusijoje „Kokios prisijungimo prie euro zonos pasekmės šiandien?“ Seimo Pirmininko pavaduotojas sukritikavo pastaruoju metu girdimus „gąsdinimus dėl apokaliptinių euro pasekmių“ ir teigė, kad įvedus eurą tiek gyventojai, tiek ir Lietuvos verslas neabejotinai pajus euro naudą. „Jau dabar žinome, kad ženkliai sumažės gyventojų ir valstybės mokamos palūkanos už paskolas, euras turėtų pritraukti daugiau užsienio investicijų. Vien dėl to, kad nebereikės keisti valiutos, sutaupysime kelis šimtus milijonų kasmet. Tai reali nauda, kuria turėtume pasinaudoti. Tuščias žmonių gąsdinimas galbūt tam tikriems politikams yra naudingas, bet tai nėra atsakingos politikos požymis“, – sakė P. Auštrevičius.

Šis pusmetis yra kritinis laikotarpis, kai turime priimti reikiamus sprendimus ir pernelyg neišsiūbuoti šalies ekonomikos laivo. Svarbu laikytis atsakingos viešųjų finansų politikos tam, kad nesukeltume nereikalingų abejonių Lietuvos ekonomikos stiprumu ir pasirengimu prisijungti prie bendros Europos valiutos“, – kalbėjo P. Auštrevičius.

Institucinę ES poziciją pristatė diskusijoje dalyvavęs Europos Komisijos atstovas Benžamenas Anželis (Benjamin Angel). Nors B. Anželis optimistiškai įvertino Lietuvos galimybes prisijungti prie euro zonos jau kitų metų sausio 1 d., svečias teigė, kad dėl vieno Mastrichto kriterijaus, t.y. biudžeto deficito, įgyvendinimo „Lietuva vaikšto ant peilio ašmenų“. „Mes žiūrėsime ne tik į statišką biudžeto deficito situaciją, bet vertinsime ilgalaikį valstybės įsipareigojimą laikytis fiskalinės drausmės. O ar Lietuva atitinka šį kriterijų, dar per anksti pasakyti“, – sakė Europos Komisijos atstovas.

Atsakydamas į klausimą, ar Lietuva nepraras dalies suvereniteto įsivesdama eurą, B. Anželis teigė, kad įvyks priešingai – Lietuva įgis daugiau suvereniteto spręsti jai aktualius monetarinės politikos klausimus. „Šiuo metu Lietuva ir taip šioje srityje neturi suvereniteto – sprendimai dėl bazinių palūkanų normų yra priimami Frankfurte, ne Vilniuje. Tačiau dabar Lietuva neturi vietos prie stalo priimant svarbiausius Europos centrinio banko sprendimus. Prisijungusi prie euro zonos, Lietuva gautų tokią vietą“, – kalbėjo svečias.

Pagal išankstinį tvarkaraštį, finansinę Lietuvos situaciją ES baigs stebėti gegužės mėn. Įvertinusi surinktą informaciją Europos Komisija ir ES Taryba sprendimą turės priimti birželio mėn. Nuomonę dėl Lietuvos narystės euro zonoje turės pareikšti ir naujai išrinktas Europos Parlamentas.

Pranešimo skaidres galite pamatyti paspaudę čia.