Šimtai idėjų Lietuvai ir nė vienos – šalies vadovybei?
„Labai gerai, kad turime daug idėjų, bet jas reikės įgyvendinti. Tai labai svarbu. Idėja – įgyvendinti idėjas“. Spėkite, kas galėtų būti šios citatos autorius?
Esu tikras, kad nemačiusieji konferencijos „Idėja Lietuvai“ niekaip neatspėtų, kad tai pasakė ne bet kas, o Ministras Pirmininkas – Saulius Skvernelis. Premjeras, dūsaujantis ir skėsčiojantis rankomis apie tai, kad idėjas dar reikės įgyvendinti? Valdžia, neturinti idėjų, kaip įgyvendinti idėjas? Spręskite ir vertinkite patys.
Žmonės ir žiniasklaida šį kartą Lietuvai sugeneravo daugiau kaip 1500 idėjų, iš jų atrinktos trys svarbiausios. Tas puiku, su tuo noriu nuoširdžiai pasveikinti visus prisidėjusius.
Aišku, kad išrinktosios idėjos nenukrito iš dangaus, nėra pirmą kartą girdimos. Būtent todėl sunku paaiškinti skepsį ar atsiprašymą primenančius „palinkėjimus“ kažkam (tik ne patiems) tas idėjas įgyvendinti. Ypač iš aukščiausių Lietuvos vadovų lūpų.
Kai Lietuvos premjeras sako, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės bus sunkiausiai įgyvendinamas sprendimas, norisi paklausti – tai koks jūsų ir jūsų Vyriausybės planas A (ir planas B ar C)? Ką darysite, kad piliečiai ateitų prie balsadėžių, ar turite siūlymų dėl sėkmingos referendumo kampanijos? Ką darysite, jei 50 proc. balsavimo teisę turinčių žmonių vis dėlto neateis pareikšti savo nuomonės?
Ar girdėjote, ką ši Vyriausybė daro ar darys su švietimu, kad mokytojas, kaip siekiama, taptų prestižinė profesija? Ar apie tai girdėjo vidutiniškai 520 eurų į rankas šiuo metu uždirbantys pedagogai ar 600 eurų uždirbantys ilgamečiai pagrindinių Lietuvos universitetų dėstytojai?
Gal žinote, kaip ši Vyriausybė keis ir paprastins šalies mokesčių sistemą (be to, kad privertė žmones stoti į eilę dėl išmokų)? Kada įsigalios ne tik mokesčių „grindys“ (apatinė riba), bet ir mokesčių „lubos“ (viršutinė riba)? Arba – kada socialinė draudimo sistema taps ne vien imanti, bet ir duodanti atgal?
Konferencija „Idėja Lietuvai“ išryškino aukščiausių Lietuvos valdžios grandžių pasimetimą, atsakomybės kratymąsi. Prezidentūra (kaip, žinoma, ir Vyriausybė bei Seimo nariai) turi teisę ir privilegiją parlamentui teikti šaliai būtinus naujus įstatymus. Seimo pirmininkas turi tokią teisę ir privilegiją tuos įstatymų projektus įtraukti į Seimo posėdžių darbotvarkę – iš karto, nelaukdamas nė dienos.
Skaičiuojant likusias dienas iki valstybės šimtmečio šventės šaliai reikia daugiau gerų sprendimų, ne vien puikių idėjų. Kol nebus sprendimų, Lietuvos žmonės ir toliau nematys prasmės ir neras būdų prisidėti prie valstybės kūrimo, neįžvelgs čia savo vaidmens. Kol skambės tik pasiteisinimai, bet nebus sprendimų, Europos Sąjungos kontekste toliau lygiuosimės į pietryčių Europos valstybes, nepavydami net artimiausių Baltijos kaimynų. Kol nebus sprendimų, žmonės balsuos „kojomis“ arba protesto vardan – „prieš visus“. Ir tada lauks pasekmės. Politika (ar politinio veikimo stygius) visada reiškia pasekmes.
Šalia šimtų jau išsakytų idėjų, palinkėsiu Lietuvai daugiau tikros politinės lyderystės, mažiau draudimų ir su(si)priešinimo. Ir, žinoma, bent vienos idėjos visai šalies vadovybei – apie tai, kaip įgyvendinti idėjas.