Pergalė Europos dienos fone
Ši gegužės 9-oji yra pergalės diena Europai ir europiečiams labiau nei bet kada anksčiau pastaraisiais metais. Be paradų ar maršų – tai liberalios demokratijos pergalė. Vien todėl, kad tie, kurie siekė griauti demokratijos ir vienybės pamatus, įsitikino, kad europiečiai išlieka solidarūs ir atsakingi tada, kai sprendžiama mūsų visų ateitis.
Tačiau pergalė yra skambus pasakymas – ją dar reikės įrodyti, ir, kas ne mažiau svarbu – būtų esminė klaida šioje vietoje sustoti. Ką išmintingas Prancūzijos politikas, Europos krikštatėvis Robertas Schumanas pradėjo 1950-aisiais, naujasis prezidentas Emmanuelis Macronas turės progą sėkmingai pratęsti. Reformų kelio Prancūzijai, pirmiausia jos ekonomikai, reikia, kaip ir visai Europai. Tačiau džiaugtis kitų sėkme ir nesiekti pokyčių patiems – kelias į niekur.
Kas anais laikais buvo anglis ir plienas, dabar – skaitmeninė rinka, inovacijos ir naujos technologijos, kurios turi nešti pridėtinę vertę ir (vis dar) kurti naujas darbo vietas. Didmiesčiai ir sostinės – viena, bet didžiausi atotrūkiai lieka regionuose ir periferijose. Tai viena priežasčių, dėl kurios dalis žmonių gręžiasi į populistus ir radikalus, nors jie visada žada griauti, ne kurti.
Todėl tradicinėms politinėms jėgoms ir jų lyderiams kaip niekada svarbu išgirsti visus rinkėjus. Susiskaldymą ir susipriešinimą reikėjo ir dar reikės peržengti Nyderlanduose, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir kitur (Lietuvoje – taip pat).
Europos Komisijos pirmininko J.-C. Junckerio palaiminto ir iki 500 milijardų eurų padidinto investicijų plano (iki 2020-ųjų) Europai nėra gana. 2016 m. pabaigoje papildomos finansinės injekcijos leido sukurti apie 100 tūkst. naujų darbo vietų, be to, dar 300 tūkst. smulkaus ir vidutinio dydžio bendrovių gavo geresnes finansavimo sąlygas. Tačiau atsigavimas yra per lėtas, šeimos dar nepajuto tų pokyčių, įrašytų „ant popieriaus“.
Pirmiausia reikia įgyvendinti pokyčius kiekvienos valstybės viduje. Bet kuri Vyriausybė, kuri įgyvendins vieną svarbų darbą, yra šimtą kartų geresnė nei ta, kuri kalba apie šimtą pokyčių. Darbai turi kalbėti už save. Būtent to laukiama iš E. Macrono Prancūzijoje. Nors, žinoma, realias naujojo prezidento galias ir reformų kryptį apspręs tik šį birželį vyksiančių rinkimų į šalies parlamentą rezultatai.
Taip pat rugsėjo pabaigoje Vokietijoje vyks Bundestago (žemųjų parlamento rūmų) rinkimai. Jų reikšmė – ne ką mažesnė. Tik sėkmingas ES branduolio valstybių – Vokietijos ir Prancūzijos – augimas bei, dar svarbiau, jų lyderystė ir bendradarbiavimo pobūdis nubrėš Europos ateities kryptį.
Bendros ir atviros Europos projektą būtina stiprinti. Krizės išmokė senąjį kontinentą geriau joms pasirengti, pvz., migracijos krizė privertė peržiūrėti Šengeno valstybių sienų apsaugą, atsirado bendri veiksmai. ES narės jau sprendžia, kaip stiprinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, greičiau reaguoja į išorės signalus.
Neabejoju, kad po Prancūzijos prezidento rinkimų Europoje bus dar labiau stiprinamas kibernetinis saugumas – tam, kad įžūlūs išpuoliai prieš laisvą piliečių pasirinkimą būtų suvaldyti ir neįneštų dar daugiau painiavos rinkėjų galvose (to, be abejo, norėtų Kremlius).
Reikės užpildyti ir kitas spragas. Gilesnė finansinė ir monetarinė sąjunga šiandien Europai yra būtinybė, ką taikliai pastebėjo E. Macronas. Europai reikia sprendimų, kad jaunoji karta pagaliau sėkmingai įsijungtų į darbo rinką, kad jaunimui nereikėtų stovėti eilėse prie išmokų. Šiaip ar taip, šie ir kiti atidėlioti sprendimai rimčiau pajudės tik po parlamento rinkimų Vokietijoje šį rudenį.
Laikas darbams įgyvendinti senka. Iki naujų Europos Parlamento rinkimų, naujos Europos Komisijos lieka dveji metai. Europai pasiekus ikikrizinį ekonomikos lygį reikia jungti aukštesnę pavarą. Priešingu atveju radikalai iš kairės ir dešinės vėl bandys įtikinti rinkėjus, kad reikia griauti viską ir gyventi tarp kuo aukštesnių sienų.
Vis dėlto europiečiai jau įprato gyventi kitaip – bendradarbiaudami, keliaudami be kliūčių, keisdamiesi idėjomis. Tai mus įpareigoja ir teikia vilties kuriant stipresnę, geresnę bei vieningesnę Europą.