Kieno balsas lems naujajame Europos Parlamente?

Šis klausimas neturi jokio aiškesnio atsakymo, ir taip yra bene pirmą kartą visoje Europos Parlamento rinkimų istorijoje. Pirmą kartą nuo 1979-ųjų Europos Parlamento centro dešinės (konservatorių) ir centro kairės (socialistų) aljansas neužsitikrino balsavimo rezultatus lemiančios daugumos.  

Rekordiškai aktyvūs europiečiai nusprendė įnešti daugiau įvairovės ir kur kas labiau pasitikėti liberalais bei žaliaisiais. Tuo metu populistai ir kraštutiniai nacionalistai, palyginti su jų planais, neabejotinai patyrė pralaimėjimą. Žinoma, populistai neišnyko, jie ir toliau ieškos progų skleisti savo propagandą ir pigias naujienas. Tačiau „Brexit” skiepas neabejotinai suveikė.

Smarkiai išaugusi liberalų frakcija Europos Parlamente reikš dar daugiau laisvės ir naudingų, pažangių sprendimų europiečiams. Liberalų ALDE grupė, kuriai priklausau, dar niekada neturėjo tiek narių, kiek turės naujame Europos Parlamente – 107-108 vietas vietoj buvusių 69.

Jei konservatoriams ir socialistams anksčiau nereikėjo ieškoti partnerio peties, tai dabar, neabejoju, liberalai taps itin svarbiais būsimos koalicijos nariais. Nors ir menkiau tikėtina, jais gali tapti ir žalieji, kurių įsitraukimas neatmestinas.

Akivaizdu, kad daugiau nei 200 milijonų rinkėjų savo balsą atidavė už pasirinkimo laisvę, už rimtus ir greitesnius sprendimus klimato kaitos bei energetikos klausimais. Ir taip – europiečiai nepavargo nuo vieningos Europos, tiesiog nori geresnių rezultatų.

Esu tikras, kad atsivėrusia realia galimybe savo idėjas perkelti į ES sprendimus liberalai (galbūt – ir žalieji) deramai pasinaudos.

Mums reikia ne tik konkurencingos ekonomikos, solidžių investicijų į ateitį lemiančius sektorius (skaitmeninę ekonomiką, mokslinių tyrimų pritaikymą, švietimą), bet ir išlaikyti pamatines ES vertybes – visapusę pagarbą žmogaus teisėms, teisės viršenybės principui, žiniasklaidos laisvei. Liberalai kartu su partneriais Europoje gali kurti ir kurs atvirą, tolerantišką ir pažangią aplinką.

Beje, įdomu tai, kad Europos politinėje virtuvėje, kurioje šiuo metu vyksta derybos tarp pagrindinių rinkimus laimėjusių politinių jėgų, skėsčiojama rankomis, jog tarp ES šalių nėra joms galinčių atstovauti ir valdžią turinčių žaliųjų lyderių. Keista, tačiau Lietuvos premjeras prie tokių neįskaičiuojamas (apskritai žaliųjų atstovų derybų grupėje nėra).

Be naujos daugumos Europos Parlamente, dar teks sutarti dėl naujai skiriamų svarbiausių ES institucijų vadovų. Paieškos ir derybos turi baigtis iki birželio 21 dienos, kai ES lyderiai galutiniam patvirtinimui susitiks Briuselyje.

Čia irgi lengvų sprendimų nebus. Balsų skirtumas tarp trijų didžiausių politinių jėgų nėra toks, kuris leistų vienai jų dominuoti ar primesti žaidimo taisykles. Vadinasi, bet kuris naujas ES institucijos vadovas, pradedant Europos Komisijos pirmininku, turės remtis konsensusu, atsižvelgti į platų nuomonių spektrą. Ir tai laikau labai sveikintinu dalyku!

Paradoksas, tačiau vėl užsikūrusios ES politinės mašinos triukšmas nustelbė „Brexit” rūpesčius. Atrodo, kad šios problemos tarsi nėra, tačiau net neabejoju, jog tai bus pirmas klausimas, su kuriuo susidurs naujieji ES lyderiai.