Gelbstint Europą (neeilinį kartą) II Mano komentaras

Gelbėti, ne gaivinti – manau, yra tinkamesnis epitetas, nes Europai ir europiečiams dabar reikia padėti. Jei pagalbos nebūtų – tada tikriausiai reikėtų gaivinti.

Į kova su pasaulinės koronaviruso pandemijos padariniais Europos Komisija siūlo mesti protu daugeliui sunkiai suvokiamus 750 milijardų eurų (palyginti – 2020 m. numatytos Lietuvos nacionalinio biudžeto pajamos siekia 11,5 milijardo eurų, įskaitant ES paramos lėšas). Naujajam ES finansiniam paketui – vadinamajam Europos atsigavimo fondui – artimiausiu metu ne tik dar turės pritarti Europos Parlamentas, bet ir visų 27 ES valstybių narių nacionaliniai parlamentai.

Todėl maratonas prieš akis – ilgas. Vilties, kaip ir erdvės deryboms, yra. Lengvos sėkmės tikėtis neverta, vis dėlto laikas spaudžia ir reikalingas greitas rezultatas.

Pirma: net šiomis neeilinėmis aplinkybėmis Europos Sąjungos, kaip institucijos, suvokimas negali (ir neturėtų) būti redukuotas iki bankomato arba tiesiog pinigų gryninimo mašinos. Dėl to visiškai pritariu savo kolegai Dacianui Ciolosui, su kuriuo kartu dirbame Europos Parlamento frakcijoje „Renew Europe".

Sutikčiau ir su Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen įžvalga, kad šiandien Europą, kurtą septynis dešimtmečius, reikia lipdyti iš naujo. Pradedant nuo pagrindų – laisvės judėti, laisvės prekiauti (vieningos Europos rinkos), laivės dirbti, galų gale – įgyti tinkamą išsilavinimą ir pasirūpinti savo šeima.

Pasiūlymą dėl garsiojo 750 milijardų eurų Europos atsigavimo paketo, kurį Europos Parlamente pristatė Europos Komisijos vadovė, daugelis pasveikino. Bet, tiesą sakant, be ypatingų plojimų. Du trečdalius minėtos sumos, planuojama, sudarys ES dotacijos, dar apie trečdalis lėšų bus suteikta kaip paskolos. Visam šiam reikalui Europos Komisija skolinsis visos ES vardu, taigi – ir kiekvieno europiečio vardu.

Atsakingiau mąstantys puikiai supranta – solidarumas reikš papildomus finansinius įsipareigojimus, papildomą atsakomybę ir nuoseklų sutartų taisyklių laikymąsi. Naujoji milžiniška ES investicija sukurs ne vien naujas galimybes, bet, suprantama, ir naują naštą ateinančioms europiečių kartoms. Juk milijardus, reikiamus nuo dabar iki 2024 metų, teks atiduoti per ateinančius mažiausiai tris dešimtmečius. Nepaisant geriausių ES skolinimosi galimybių, tai nėra juokai.

Praėjusios ekonominės krizės pamokų pamiršti taip pat nevertėtų. Tas galioja Lietuvos valdžiai, aukščiausiems politikams, kurie toliau lenktyniauja, kas pasiūlys daugiau ar įspūdingiau. Berniukai klausia apie ūgį, klausia, ar mes pasveiksime, o mergaitė, jei išsipildys I. Šimonytės prognozė, tikrai vieną dieną Prezidento ar premjero paklaus: kada užaugsiu tiek, kad grąžinčiau, ką mano vardu skolinatės šiandien? Apgaulinga būtų guostis vien ta mintimi, kad galimos ES dotacijos (subsidijos) suma – didesnė už siūlomą paskolą...

Ekonomistų prognozės Lietuvai ir Europai pyragų nežada (prognozuojamas Europos Sąjungos BVP nuosmukis gali siekti 8-12 procentų). Sveika žiūrėti realybei į akis, nes tokiomis aplinkybėmis sprendimai bus atsakingesni.