Kodėl Rusijos energetinį laivą reikia siųsti ten pat dar 2022-aisiais // Mano komentaras
Pasiekė gera žinia, kad išvaduoti ir apdovanoti Rusijos karinį laivą Gyvačių saloje tinkama kryptimi pasiuntę herojai – ukrainiečių pasieniečiai. Tie, kurie liko gyvi. Šie herojai karo pradžioje Kremliui ir jo pasiuntiniams aiškiai parodė, kas jų laukia. Jokio nuolankumo agresoriui.
Vykstančios vadinamosios „taikos“ derybos Stambule, reikia pripažinti, nėra apie taiką. Derybų metu Mariupolyje ir kitur toliau bombarduojami net raudonuoju kryžiumi pažymėti pastatai su sužeistaisiais, moterimis, vaikais, seneliais.
Rusijos pasiųsti daliniai atsitraukia tik tada ir tiktai po to, kai jie yra pasiunčiami reikiama kryptimi, t.y. po siutriuškinimo karo lauke. Agresoriaus atsitraukimas iš Kijivo, Černihivo apylinkių yra ne kas kita, kaip ukrainiečių pergalių mūšiuose rezultatas. Slava Ukraini!
Akivaizdu, Rusija iš esmės nekeičia savo planų ir tęs karinę agresiją prieš Ukrainą, toliau vykdydama ukrainiečių tautos genocidą miestuose ir kaimuose. Nacionalšovinistinis Rusijos elitas karą šiandien suvokia kaip vienintelę veikimo priemonę. Karo nauda, t.y. taikių gyventojų žudymu, deja, yra įtikinta ir didelė dalis Rusijos visuomenės. Laukia kolektyvinė atsakomybė.
Akivaizdu, kad ES ir Vakarų demokratinio pasaulio taikomos sankcijos Rusijai ir Baltarusijai bus toliau griežtinamos bei plečiamos. Vienintelė veiksminga taktika – nieko nelaukiant, jau dabar reikiama kryptimi siųsti ne vien Rusijos karinį laivą, bet ir šalies agresorės energetikos, ekonomikos laivus, kurie jau užplaukė ant seklumos, bet tikisi sulaukti „gelbėtojų“.
Embargas. Europos Parlamente su kolegomis šią savaitę užregistravome siūlymą dėl Rusijoje išgaunamų dujų, naftos ir anglies visiško embargo ES teritorijoje nedelsiant. Taip pat raginame visiškai izoliuoti Rusijos ekonomiką.
Europos Komisija jau artimiausiu metu turės pateikti planą, kaip įgyvendinti energetinį išsivadavimą nuo Rusijos. Vokietijos deklaruotas siekis tapti nepriklausoma nuo rusiškų resursų iki 2024 metų vidurio, tikiuosi, dar bus peržiūrėtas ir paspartintas esant ryžtingesnei ES pozicijai. Vokietijai laikas galutinai pamiršti „Nord Stream 2“ laikų dainelę, kaip ir Nyderlandams metas nebeskaičiuoti finansinių praradimų karo metu.
Austrijos ir Vengrijos valdžios politiniam elitui šių šalių pilietinė visuomenė, tikiuosi, taipogi primins apie laisvės kainą. Žinome, kad Rusijos pajamos iš energetinių resursų eksporto siekia net 700 milijonų dolerių per dieną. Karo mašina sustos tik tada, kai šių pinigų nebeliks.
Lietuvos energetinė perspektyva. Lietuva yra pajėgi ir pasirūpins energetiniais ištekliais apsieidama be importo iš Rusijos. Lietuvos nepriklausomybę nuo rusiškų dujų garantuoja ir ateityje garantuos mūsų nepriklausomybės laivas „Independence“, o naftos produktus įsivešime iš kitų šalių.
Kuro, dujų, elektros ir kitų kainų monitoringas bei valdymas lieka vienu svarbiausių mūsų Vyriausybės uždavinių. Mokesčių energijos šaltiniams peržiūra, matyt, turės būti svarstoma.
Rusiškų ir baltarusiškų krovinių tranzitas per Lietuvą. Turime parodyti aiškią poziciją dėl prekių, kurios gabenamos Rusijos, Baltarusijos ir tuo pačiu kitų Rytų šalių rinkoms arba iš jų.
Stebint ES sankcijų griežtinimą tranzitinių pervežimų ribojimas ir stabdymas, manau, artimiausiu metu yra neišvengiamas. Pabėgti nuo šio sprendimo neįmanoma, tiesiog reikia kuo greičiau pasiruošti naujai tvarkai, iš esmės kitiems tranzito srautams ir keliams.
Suprantama, kad sprendimas dėl tranzito ribojimo ar nutraukimo nebus ir negali būti vien Lietuvos. Būtina koordinuoti šį sprendimą su visomis ES šalimis bei institucijomis. Tačiau apsimesti, kad nieko nevyksta ir kalbėti, esą Lietuva negali turėti atskiros pozicijos šiuo klausimu – tai yra neatsakinga.
Ukrainiečių pabėgėlių įdarbinimas Lietuvoje, socialinės išmokos. Sparčiai augant pabėgėlių srautams Vyriausybei, mūsų savivaldybėms ir Užimtumo tarnybai reikia greičiau pasiūlyti darbo vietas. Kiekviena ukrainiečius priglaudusi lietuvių šeima, deja, nesugebės padėti rasti darbo per savo draugus ir pažįstamus.
Reikalinga paprasta, skaidri, veikianti įdarbinimo informacinė sistema. Absurdiška ir gėdinga situacija dėl išmokų: Vilniaus mieste užsiregistravę pabėgėliai gauna socialinės paramos išmokas, bet Vilniaus rajone įsikūrusieji kažkodėl – ne. Savivaldybės privalo susitvarkyti, rasti resursų išmokoms, nes dabar paprasčiausiai yra gėda.
Parama pabėgėlius visoje Lietuvoje turi pasiekti vienodai, tada nebus ir ukrainiečių koncentracijos vien tik didžiuosiuose miestuose. Viena galimų išeičių galėtų būti Vyriausybės kompensacijos savivaldybėms, kurios neišgali (ar nenori) prisiimti įsipareigojimų dėl išaugusių išlaidų socialinėms reikmėms.