Nuo 2035 m. visi nauji automobiliai parduodami ES, įskaitant ir Lietuvą, turės neišskirti teršalų. Toks ambicingas tikslas iškeltas siekiant iki 2050 metų Europos Sąjungoje pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslą. Tokiems tikslams birželio mėnesį pritarė ir Europos Parlamentas.

Automobilių išmetamų teršalų kiekis šiuo metu sudaro penktadalį išmetamo anglies dvideginio kiekio ir jau 2030 m. tikimasi, kad daugiau nei pusė visų ES parduodamų automobilių bus netaršūs. Iki 2050 metų tikimasi, kad transporto sektorius taps neutraliu anglies dvideginio atžvilgiu. Būtina pastebėti, kad naujos taisyklės nereikš, jog visi automobiliai keliuose ir gatvėse privalės būti netaršūs. Turima omenyje tik naujai pagamintus ir parduodamus automobilius, todėl iki tol įsigijusius ar šiandien turimus automobilius galima bus vairuoti, kol jie taps šiam tikslui nebetinkami.

Tikimasi, jog pagrindinę dalį automobilių parko sudarys elektra varomi automobiliai, tačiau dedami lūkesčiai ir į alternatyvias technologijas, kaip vandenilis. Jau greitai vandenilis gali tapti tikra alternatyva baterijoms ir tuo pačiu geru sprendimu laivams, sunkvežimiams, autobusams ir lėktuvams. Naujos taisyklės turėtų ne tik paskatinti gamintojus konkuruoti, tačiau tuo pačiu gali įtakoti technologinį proveržį ir inovacijas transporto srityje.

Nors šiandien kai kurie elektromobiliai nesunkiai gali nuvažiuoti per 500 kilometrų, vis dar išlieka šioms technologijoms būtinos infrastruktūros įdiegimo problemos, kurias taip pat turėtų padėti išspręsti naujų taisyklių įgyvendinimas. Svarbiausia viską daryti kompleksiškai, todėl Europos Parlamentas nesenai sutarė dėl bendros pozicijos siekiant numatyti ir įgyvendinti daugiau elektros įkrovimo ir vandenilio stotelių.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 600 viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų. Remiantis Susisiekimo ministerijos informacija iki 2025 metų tikimasi šį skaičių padvigubinti, o iki 2030 m. padidinti iki 10 kartų. Iki 2025 m. tikimasi, jog elektrinių automobilių skaičius Lietuvoje pasieks 50 000, o iki 2030 m. 240 000 vienetų. Plėtra planuojama trimis etapais pasitelkiant privačius operatorius, valstybės pagalbą ir savivaldybių iniciatyvas.

Ne išimtis ir dar viena alternatyva - vandeniliu varomos transporto priemonės, kurios taip pat įtakos perėjimą prie švarios energijos. Būtent ši kuro rūšis gali būti ateityje alternatyva siekiant pakeisti gamtines dujas, anglį ir naftą. Švarusis ar dar kitaip vadinamas „žaliasis“ vandenilis vis sparčiau atranda savo vietą Europoje, kurioje šiai dienai yra pora šimtų stotelių, tačiau iki 2025. m. tikimasi šį skaičių gerokai padidinti. Nors šiandien ši infrastruktūra daugiausiai išvystyta vakarų Europoje, neabejotinai tik laiko klausimas, kada ji pasieks ir Lietuvą.

Nors visoje Europoje yra vos pora tūkstančių vandenilio pagrindu varomų transporto priemonių, šie skaičiai artimiausiu metu turėtų gerokai pakisti. Kaip ir ES, taip ir Lietuva iki 2030 metų planuoja ne tik skatinti tokių transporto priemonių įsigijimą, bet ir ketina investuoti į tam būtiną infrastruktūrą. Šiam tikslui numatyta skirti 2,4 milijono eurų. Planuojama, kad iki 2030 m. viešai prieinamoms vandenilio papildymo stotelės bus įrengtos pagrindiniuose šalies keliuose, ne rečiau kaip kas 150 k., o jomis galės naudotis lengvosios ir sunkiasvorės transporto priemonės. Artimiausiu metu pasirodys kvietimai siekiant paskatinti įsigyti vandeniliu varomus automobilius.

Vandenilis įrašytas į Europos Komisijos paskelbtą „RePowerEU“ planą, kuriuo bus siekiama sumažinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro.

Tad nekyla abejonių, kad artimiausioje ateityje Europos transporto sektoriaus ir mūsų visų laukia didžiuliai pokyčiai atnešiantys švaresnę energiją ir didesnę laisvę nuo rytų kaimynų.