Kodėl kalbame apie Specialų Tribunolą?

Specialusis Tribunolas būtų naudojamas aukščiausiems rusijos pareigūnams ir kariuomenės vadams nubausti už karo Ukrainoje planavimą ir vykdymą. Taip pat siekiama baudžiamojon atsakomybėn patraukti Aliaksandrą Lukašenką ir jo aplinkos žmones prisidėjusius prie rusijos agresijos įgalinimo. Aukščiausi šalių vadovai ir atsakingi pareigūnai būtų teisiami už agresijos nusikaltimą.

Hagoje įsikūręs Tarptautinio teisingumo teismas (TTT) neturi jurisdikcijos nagrinėti agresijos nusikaltimo, nes nei Ukraina, nei Rusijos Federacija nėra ratifikavusios Romos statuto, pagal kurį buvo įkurtas TTT ir jo pakeitimų, susijusių su agresijos nusikaltimu. Šiuo metu TTT tiria karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocido nusikaltimus Ukrainoje.

Dar yra galimybė per Jungtines Tautas pavesti TTT pradėti nagrinėti Ukrainoje įvykdytus agresijos nusikaltimus. Tam reikėtų, kad Saugumo Taryba priimtų atitinkamą sprendimą, kuris yra neįmanomas, nes joje esanti rusija vetuotų bet kokį siūlymą. Antras variantas - inicijuoti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, tačiau jai pritarti turėtų absoliuti dauguma šalių, kas šiuo metu nėra lengvai ir greitai pasiekiama.

Europos Parlamento rezoliucija dėl Tribunolo dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą steigimo ragina ES ir jos valstybes nares, glaudžiai bendradarbiaujant su Ukraina ir tarptautine bendruomene, pageidautina JT rėmuose, siekti, kad būtų įsteigtas specialus tarptautinis tribunolas. Šis tribunolas užpildytų spragą dabartinėje tarptautinėje baudžiamojoje teisėje ir leistų nedelsiant imtis veiksmų, kurie turėtų būti grindžiami TTT taikomomis normomis ir principais patraukiant rusijos ir jos sąjungininkų politinę ir karinę vadovybę baudžiamojon atsakomybėn už įvykdytą agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą.

Siektina, kad Specialusis Tribunolas turėtų plataus masto tarptautinį pripažinimą, kad kuo daugiau pasaulio valstybių jį paremtų. Todėl rezoliucija įpareigoja ES ir jos valstybes nares, glaudžiai bendradarbiaujant su Ukraina, siekti politinės paramos Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje ir kituose tarptautiniuose forumuose, įskaitant Europos Tarybą, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO) ir Didžiojo septyneto šalis (G-7).