Ukrainai ir Moldovai gavus ES kandidačių statusus, taip pat šiose gretose esant dar penkioms Vakarų Balkanų valstybėms, prasidėjo diskusija ne tik dėl šių šalių pasirengimo tapti ES visateisėmis narėmis, bet ir dėl pačios ES pasirengimo integruoti naujokes. Siekiant ne tik prisidėti prie ES ateities vizijos formavimo, bet ir užduoti toną tam tikrų reformų ES viduje pareikalausiantiems procesams, Europos Parlamentas rengia pranešimą „ES integracijos stiprinimas atsižvelgiant į būsimą plėtrą“. Man teko garbė ir atsakomybė būti pagrindiniu šio pranešimo rengėju, atstovaujant Europos Parlamento Užsienio reikalų komitetą.

Mano pagrindinė pozicija - negalime leisti vidinėms ES reformoms, kurios yra reikalingos paspartinti ir efektyvinti sprendimų priėmimą, sulėtinti ar netgi nutolinti tokių šalių kaip Ukraina ES integracijos. Jei Ukraina karo metu tęsia darbus reikalingus įgyvendinti ES rekomendacijas siekiant pradėti stojimo į ES etapą, nematau priežasties, kodėl ES negalėtų paraleliai vykdyti vidinių reformų ir padėti šalims kandidatėms ruoštis ES narystei. Šią poziciją pakartojau ir šiandien Europos Parlamente vykusioje diskusijoje, kurioje dalyvavo ir Europos Komisijos atstovai.

Pranešimą „ES integracijos stiprinimas atsižvelgiant į būsimą plėtrą“ rengiu drauge su kolega iš Portugalijos Pedro Silva Pereira, atstovaujančiu Europos Parlamento Konstitucinių reikalų komitetą. ES laukiančios reformos, ypatingai sprendimų priėmime, kur tam tikrais klausimais siūloma atsisakyti anonimiškumo ir veto teisės vietoje to naudojant kvalifikuotos daugumos principą, nuogąstaujama turės įtakos mažesnių ES valstybių „svoriui“. Kartu su kolega sieksime subalansuoti pozicijas ir užtikrinti, kad šalių kaip Lietuva, interesai būtų užtikrinti.

Visgi, tikiu, sutiksite, kad turime užkirsti kelią pro-rusiškoms jėgoms Vengrijoje ir dabar Slovakijoje vetuoti derybų dėl Ukrainos narystės ES pradėjimą ir kitais panašiais klausimais, o tai reikalauja kvalifikuotos daugumos dažnesnio naudojimo ES sprendimų priėmime.