Europietiški atlyginimai ir pensijos, mažesni darbo mokesčiai

Pastaruoju metu Lietuvos valdžios ir politinės vadovybės kursas buvo orientuotas tik į pigios Lietuvos kūrimą, kaip išsigelbėjimą visuomenei žadant žemas kainas ar tariamą jų kontrolę. Esu įsitikinęs – tai negali būti sprendimu tokiai nedidelei ekonomikai, kaip Lietuvos. Ne žemos kainos, o didesni atlyginimai ir pensijos turi būti valstybės prioritetas.

Liberalai jau seniai siūlo mažinti prieš 10 metų buvusios krizės metais įvestą pridėtinės vertės mokestį (PVM). Pritariu, kad toks žingsnis duotų kur kas geresnių rezultatų, nei esamos valdžios vaučeriai.

Pagrindinis Lietuvos tikslas privalo būti aiškus – ne „pigi Lietuva“, o europietiški atlyginimai ir pensijos. Nenoriu, kad Lietuva būtų pigi Europos kopija. Noriu, kad kaip siekiamybę ir tikslą matytume pažangias panašaus dydžio Europos valstybes – Šiaurės Europos šalis, Airiją.

Žmonės palieka Lietuvą visų pirma dėl to, kad nėra pakankamai vertinamas jų darbas. Jei norime sustabdyti emigraciją, mums reikalingas ryžtingas sprendimas, iš esmės pertvarkantis šalies mokesčių ir atlyginimų sistemą. Iki šiol skirtingos valdžios tik lopė ir durstė, pasirinkdamos pašalpų, lengvatų ir išmokų kelią. Bandymai viešumoje tai pateikti kaip socialiai jautrios politikos sprendimus – tik dūmų uždanga. To absoliučiai neužtenka XXI-ojo amžiaus Lietuvai.

Esu įsitikinęs: reikia ženkliai ir ryžtingai mažinti darbo pajamų mokesčius. Europoje pakanka gerų pavyzdžių ir efektyviai veikiančių modelių, nuo kurių galime atsispirti. Darbo mokesčiai Lietuvoje sudaro 42%, kai tuo tarpu Airijoje – 21%, Norvegijoje – 30%, Danijoje – 32%.

Todėl inicijuosiu ilgalaikį Nacionalinį susitarimą dėl atlyginimų ir pensijų didinimo bei mažesnių darbo mokesčių. Prie tokio susitarimo rengimo turi prisijungti ne tik pagrindinės Lietuvos politinės jėgos, autoritetingi Lietuvos ir užsienio ekspertai, bet ir mūsų šalies verslas, darbdaviai ir darbuotojų profsąjungos.

Susodinti visus prie bendro stalo ir pasiekti ilgalaikį įsipareigojimą bent 10 metų laikotarpiui – būtent čia matau Prezidento, kaip pagrindinio reikiamų pokyčių iniciatoriaus, tarpininko ir garanto vaidmenį.

Susitarimo dėl mažesnių ir teisingesnių mokesčių dalimi turi būti visų mūsų įsipareigojimas užtikrinti mokesčių surinkimą. Už mokesčių priežiūrą atsakingos institucijos privalo dirbti nepalyginamai efektyviau. Tačiau tuo pat metu mokesčių sistemos reforma turi būti ir paskata pradėti keisti Lietuvos žmonių mentalitetą mokesčių atžvilgiu.

Korupcija, šešėlinė ekonomika, mokesčių vengimas yra skriauda ne valstybei, o vagystė iš savęs ir savo vaikų. Sąžiningai mokesčius mokančiųjų teisės turi būti apgintos ir vienintelis kelias tai padaryti – parodyti, kokią apčiuopiamą naudą švietimui, sveikatos apsaugai ir kitoms sritims teikia mokesčių mokėjimas.

Lietuvoje nesurenkamų mokesčių suma – apie 1 mlrd. eurų per metus. Tai tikrai įspūdingas rezervas, kuris gali ir turi būti skirtas šalies viešųjų paslaugų kokybės gerinimui – švietimui ir mokslui, sveikatos apsaugai ir kultūrai.