Sutikdamas, kad ekonomikos sunkmečio laikotarpiu reikia imtis racionalių sprendimų užtikrinti fiskalinį valstybės gyvybingumą (taigi tam tikri mokestinės politikos pokyčiai yra neišvengiami), visgi norėčiau pabrėžti, jog, mano nuomone, politiškai spekuliatyvu, kuomet politikai su tokiu įniršiu pradeda kaitalioti mokestines nuostatas, liečiančias spaudą ir žiniasklaidą.

 

Šioje srityje pasirodė įvairių siūlymų: vieni siūlė išskirtines PVM lengvatas vietinei ir regioninei spaudai, kiti – lengvatų netaikyti apskritai. Man šie veiksmai pasirodė panašūs į nuolatinį blaškymąsi ir galbūt net bandymą įtakoti žiniasklaidą, todėl pasiūliau ir įregistravau pasiūlymą, kuriuo nustatomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas, taikomas visiems laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, išskyrus erotinio ir smurtinio pobūdžio leidinius, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija, bei spausdintą produkciją, kurioje mokama reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio ploto. Manau, kad politikams nereikėtų kišti rankų prie spaudos gradacijos, nes taip mes tik patvirtinsime faktą, jog norime skaldyti ir įtakoti žiniasklaidą.

 

Man nepriimtina nacionalinės spaudos diskriminacija, nes iš esmės nesvarbu kokį leidinį skaito Lietuvos gyventojas – visų jų nuomonės man atrodo vienodai svarbios ir gerbtinos, o tai, kad Lietuvos spauda yra vartojama tik Lietuvoje, suteikia papildomą priežastį inicijuoti minėtos mokestinės lengvatos taikymą, nes mūsų rinka tikrai nėra didelė, taigi išgyventi sudėtinga.

 

Turiu vilties, kad šį mano pasiūlymą išgirs ir kiti mano kolegos.