Šiandien Seimas patvirtino pranešimą “Dėl Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos ir strategijos įgyvendinimo veiksmų plano: Lietuvos požiūris”. Šis parlamentinis pranešimas yra atsakas į 2009 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryboje patvirtintą Baltijos jūros regiono strategiją.

 

Šiuo veiksmu mes parodome, kad artimiausia kaimynystė, Baltijos jūros regiono valstybės, jų ekonominė plėtra, nauji projektai, aplinkosauga, transporto politika ir plėtra yra svarbūs viso regiono valstybėms ir jos yra pasirengusios veikti išvien, siekiant dar geresnių rezultatų šiose srityse. Sunku paneigti faktą, kad artimiausios Baltijos jūros regiono kaimynės, ES narės, mums svarbios užtikrinant tolimesnę Lietuvos ekonomikos plėtrą ir sudarant sąlygas tolimesnei Lietuvos integracijai į regiono ir ES rinkas. Sugebėjimas drauge veikti ieškant koordinuotų veiksmų aktualiausiuose Baltijos jūros regionui srityse, manau, yra pagrindinis šios strategijos privalumas.

 

Šia strategija Baltijos jūros regionas tapo pirmuoju makro regionu, kuriam ES taiko tokį strateginį požiūrį. Mes tapome pavyzdžiu kitiems ES makro regionams. Neabejoju, jų atsiras, ir greitai. Savo ruožtu, tai nereiškia ES fragmentizacijos – paprasčiausiai geriausiai panaudojama regioninė patirtis ir bendradarbiavimo galimybės. Šia strategija mes įgauname papildomą galimybę ir sustipriname savo konkurencingumą, atkreipiame visos ES ir pasaulio dėmesį į regioną, kuris turi potencialą ateities plėtrai.

 

Baltijos jūros regiono ES valstybės turi skirtingą istoriją, nevienodą ekonominį išsivystymo laipsnį, pagal kurį valstybės susiskirsto į du skirtingus ketvertukus – Suomija+Švedija+Danija+Vokietija ir Lietuva+Latvija+Estija+Lenkija. Turėdami šią strategiją, mes žengiame tolimesnį žingsnį į viso regiono valstybių ekonomikų konvergenciją: tarpusavio bendradarbiavimas sukuria papildomą platformą geriausios patirties perėmimui, bendrų projektų koordinavimui ir tampa stimulu siekti aukščiausio išsivystymo. Reikia pabrėžti, kad daugelį Baltijos jūros regionui svarbių uždavinių galima įgyvendinti tinkamu būdu įtraukiant ir kitas šio regiono valstybes – Rusiją, Norvegiją bei Baltarusiją.

 

Tai pirmasis Parlamentinis pranešimas, kurį parengė Seimas. Šis naujas veiklos žanras, taip gerai žinomas Vakarų demokratiniuose parlamentuose, skinasi kelią ir Lietuvoje. Tai demonstruoja Seimo siekį diskutuoti, išsakyti savo nuomonę ir tapti aktyviu vykstančio proceso dalyviu. Neabejoju, kad šis parlamentinis pranešimas sudomins ir kitus mūsų ES partnerius bei kitų valstybių parlamentus.