Šiandien Bukarešte prasideda NATO viršūnių susitikimas, kuriame vyraus keli klausimai:

 

Pirmas, diskusija dėl NATO saugumo ir gynybos politikos ateities strategijos.

Antras, dėl NATO plėtros, t.y. Albanijos, Kroatijos ir Makedonijos galimo pakvietimo narystei bei pakvietimo vykdyti narystės NATO veiksmų planą (MAP’as) Gruzijai ir Ukrainai.

Pažymėtina, jog NATO-Rusijos Tarybos susitikime paskutinį kartą dalyvaus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

 

Keletas minčių šia tema.

 

Naujų valstybių narių – Kroatijos, Albanijos ir Makedonijos – pakvietimas būtų logiškas sprendimas: šios valstybės tikrai pasiekė apčiuopiamų rezultatų reformų srityje, prisiimant NATO standartus. Todėl reikalingas savalaikis jų pastangų pripažinimas. Tai būtų svarbus žingsnis stiprinant Balkanų regiono stabilumą.

 

Tikiu, kad Graikijai užteks išminties neblokuoti Makedonijos narystės dėl šios šalies pavadinimo. Priešingai – tai galėtų paskatinti abipusiai priimtinų sprendimų paiešką.

 

Dėl MAP’o suteikimo Ukrainai ir Gruzijai.

Nepaisant skirtingų priežasčių, dėl kurių kai kurios NATO valstybės narės nenorėtų to padaryti dabar, svarbu nesuteikti pagrindo tam, kad atsirastų naujos raudonos linijos saugumo žemėlapyje. Todėl žinant, kokią įtaką NATO narystė atnešė ankstesnėms narėms, svarbu suprasti, kad pasiūlymas Ukrainai ir Gruzijai – tai tik perspektyvų šioms šalims suteikimas, o ne narystės siūlymas.

 

Todėl reikia manyti, kad NATO valstybių vadovai savo pozicija nesuteiks galimybės kitoms valstybėms išsitraukti raudonus pieštukus braižant Europos saugumo žemėlapį, ir MAP’as bus pasiūlytas to laukiančioms Ukrainai bei Gruzijai.