Reikia pripažinti, kad pastaruoju metu pagreitį įgaunantis ekonomikos lėtėjimas yra netgi aktualesnė tema nei rinkimų kampanija. Panašu, kad rinkiminės kampanijos (bent jau iki šiol) retorika nublanksta prieš diskusiją apie ekonominės politikos priemones, kurių reikia imtis artimiausioje ateityje.

 

Pastarojo laikotarpio valdžios veiksmai (pastovus tiksliau trypčiojimas vietoje) viešųjų finansų srityje neatitinka rimtų ir pakartotinai siunčiamų signalų, kurie jau uždegė raudoną pavojaus lemputę daugumos šalies gyventojų galvose.

Reikia pripažinti, kad daugelio problemų būtų galima netgi išvengti jeigu valdančioji koalicija veiktų, o ne miegotų. Gal todėl jau šiandien skiname 2008 m. ‘’rinkiminio’’ biudžeto (ne)vykdymo vaisius. 

 

Vertinant neišvengiamus sprendimus viešųjų finansų srityje, Liberalų sąjūdis siūlo imtis radikalių, bet šaliai ir jos gyventojams neabejotinai naudingų, žingsnių.

Esu tikras, kad tiesiog privalome imtis šių sprendimų ekonomikos ir finansų srityje:

 

§      10 proc. valstybės tarnautojų skaičiaus mažinimas. Tai ne tik leistų iš esmės sumažinti valstybės valdymo išlaidas ir pagaliau suvaržyti biurokratizmo užmačias, bet ir padidintų pasiūlą darbo rinkoje. Privalome kuo plačiau ir efektyviau panaudoti E – valdymo principą, kuris daugelį durų gali pakeisti vienu ekranu.

§      Esminis valstybės institucijų vykdomų programų peržiūrėjimas. Tai reikštų tikrojo strateginio planavimo proceso aktualizavimą. Atėjo laikas peržiūrėti tas beveik 800 programų, kurias dažnai be jokiogrįžtamojo ryšio su veiklos rezultatais ir veiklos efektyvumu vykdo valdžios institucijos.

§      Gyventojų pajamų mokesčio mažinimas (4-6 proc. punktų ribose). Tai ne tik sukurtų papildomas paskatas darbo rinkoje, bet leistų išlaikyti biudžetinių pajamų srautus.

§      Perteklinių ir nepagrįstų mokestinių išlygų panaikinimas, sumažinant esančios sistemos iškraipymus ir išplečiant mokestinę bazę. Akivaizdu, kad PVM sumažinti tarifai dažniau tapo pavienių žaidėjų papildomų pajamų šaltiniu, nei vartotojų laimėjimu.

§      Valstybės išlaidų viešųjų paslaugų srityje mažinimas, į viešųjų paslaugų tiekimą plačiau įtraukiant privataus verslo dalyvavimą ir NVO. Socialinės paslaugos, sveikatos apsauga ir švietimas – sritys reikalaujančios papildomų privataus verslo ir NVO dalyvavimo.

§      Laiku ir aiškiai apsispręsti dėl galimybių turėti nedeficitinį biudžetą 2009 m. (šiuo metu tai jau atrodo nerealu!), verčiau siekiant turėti nulinio deficito biudžetą 2010 m.. Tai galimai leistų išvengti staigaus investicinio aktyvumo sumažėjimo.

§      Reikia aiškaus priemonių plano patvirtinant stojimo į eurozoną politiką ir toliau tuo grįsti antiinfliacinės bei fiskalinės politikos priemones.

§      Racionalus viešųjų finansų panaudojimas amortizuojant nepaliaujamai kylančias šildymo sąnaudas, nukreipiant didesnius finansus į daugiabučių renovavimą, individualių namų energetinioefektyvumo didinimą, atsisakant ne visada racionalios valstybės paramos būstui įsigyti, šildymo kompensavimui ir pan.

§      Valstybės turto efektyvus valdymas, pagrindžiant valstybės institucijų valdomo nekilnojamojo turto kainas. Reikalinga sukurti valstybės turto viešą registrą.

 

§      Valdančioji koalicija yra pakankamai stabili ir neišgyvena dėl kiekvieno balsavimo.

§      Valdančioji koalicija sutaria dėl esminių prioritetų ir nesutarimai dėl sektorinių politikų yra minimalūs.

§      Reformų programa pradedama įgyvendinti iš karto, o ne pažadėjus tai padaryti ateityje.

§      Valdančioji koalicija, ir ypač Vyriausybėje, yra ryžtinga, sugebanti vieningai ir reikiamai veikti komanda.

 

Rinkimai į Seimą tampa galimybe iš esmės pakoreguoti šalies ekonominę politiką, kuri šiuo metu stumia mus visus į tamsią nežinią. Tikiu, kad rinkėjai atsidurti ten tikrai nenori.

 

 

Pranešimas skaitytas Dešiniosios koalicijos 2008 m. rugsėjo 16 d konferencijoje. „Lietuva ekonominės krizės akivaizdoje: kaip taupyti ir racionaliau naudoti valstybės lėšas?“