Sukanka trisdešimt metų, kai 1978-tųjų gruodžio mėnesį Kinijos komunistų partijos Trečiasis plenumas patvirtino Den Siopin (Deng Xiaoping) naujuoju valstybės vadovu. Taip prasidėjo ženklių pokyčių periodas šiuolaikinės Kinijos istorijoje.
Den Siopin, kuris savo politiką įvardino kaip reformas ir atsivėrimą, pradėjo nelengvų, bet esminių pasikeitimų laikotarpį. Jis buvo žinomas kaip užkietėjęs pragmatikas, nustūmęs į šalį politinį dogmatizmą. Garsioji frazė “nesvarbu, kokios spalvos katinas, svarbu, kad jis gaudo peles” parodo jo požiūrį į ekonomikos transformacijos esmę.
Reikia pripažinti, kad Kinijoje įvykę pokyčiai milžiniški, pradedant ekonomine ir socialine plėtra, valstybės infrastruktūros pasikeitimais ir baigiant tuo, kaip pasikeitė šalies miestai, kur dviračius baigia išstumti automobiliai, o kinų tradicinę aprangą keičia vakarietiškos mados. Per pastaruosius tris dešimtmečius Kinijos BVP dalis pasaulio ekonomikoje išaugo nuo 1,8 % iki 6 %, šalies gyventojai pagaliau pamaitinti ir socialiai jaučiasi saugesni.
Den Siopin pradėtos reformos duoda savo vaisių, ir tai akivaizdu, kai lygini Kiniją tuomet ir dabar. Den Siopin 1980 m. eksperimentine baze pasirinko vieną nedidelį žvejų kaimelį pietų pakrantėje, čia įkurdamas pirmąją laisvą ekonominę zoną; dabar Šendžen (Shenzhen) yra 10 mln. gyventojų turintis miestas, gaminantis prekes visam pasauliui.
Greitai Kinija tapo pigiausia pasaulio gamykla. Pagaliau, Kinija tapo globalios ekonomikos sudėtine dalimi: nuo jos gaminamų ir eksportuojamų prekių priklauso daugybė pasaulio vartotojų. Visgi ir pati Kinija jaučiasi taip pat labiau priklausoma nuo pasaulio ekonomikos svyravimų, taigi pastaroji ekonominė krizė skaudžiai palietė ir ją. Kinija aršiai konkuruoja pasaulio energetikos rinkose ir tam panaudoja savo užsienio bei gynybos politikas.
Lietuva ir Kinija palaiko diplomatinius santykius jau 17 metų, mūsų tarpusavio prekyba ir ekonominis bendradarbiavimas auga dideliais tempais. Pagaliau, Kinija išlieka didžiausia Europos prekybos partnere, o ES yra didžiausia užsienio investuotoja Kinijoje.
Pačios Kinijos ekonominės galios augimas palankiai įtakoja visos Pietryčių Azijos ekonominį augimą per prekybinių ryšių plėtrą. Pasaulis sveikina augantį Kinijos įsitraukimą į globalios politikos reikalus, jai tampant atsakingos tarptautinės bendrijos nare.
Visgi net trys naujojo pobūdžio ekonominės politikos dešimtmečio rezultatai negali paneigti fakto, kad šiandien Kinijoje yra kone 18 % pasaulio gyventojų, gyvenančių žemiau skurdo ribos (apie 100 mln.), 90 % gyventojų medicinos paslaugas apsimoka patys, toliau auga socialinė nelygybė.
Netgi adaptuota (taip vadinama socialistinė) rinkos ekonomikai, Den Siopin politika negali lengvai keisti 1,3 mlrd. gyventojų turinčią valstybę. Lieka mažai paliesta politinė sistema, todėl 1989 m. įvykiai Pekino Tiananmenio aikštėje, šiais metais – Tibete tik patvirtina šį faktą. Suprantama, kad tokios milžiniškos valstybės transformacija bus evoliuciška ir atspindinti jos tradicijas, tačiau turi vykti.
Den Siopin sugebėjo palaipsniui išstumti maoizmą iš ekonomikos, tačiau dabartinių Kinijos vadovų laukia tolimesni sprendimai, kurie formuos kiniško drakono veidą XXI a.
