Kilus Rusijos teikiamų dujų Europai krizei, galiausiai nutraukus ir žymiai sumažinus jų tiekimą kone tuzinui valstybių, Slovakija prabilo apie II-jo Bohunice VI atominės elektrinės bloko veiklos atnaujinimą.

 

Priminsiu, kad sutinkamai su Slovakijos stojimo į Europos Sąjungą sutartimi, Slovakija įsipareigojo galutinai sustabdyti Bohunice VI atominės elektrinės I ir II blokus atitinkamai iki 2006 m. ir 2008 m. pabaigos, mainais gaunant finansinę paramą. Slovakija sustabdė Bohunice AE II bloką gruodžio mėnesio pabaigoje, tęsdama šios AE III bloko eksploatavimą.

 

Rusiškų dujų tiekimo nutraukimas privertė Slovakijos vyriausybę sausio 6 d. paskelbti nepaprastąją padėtį. Slovakija išimtinai priklauso nuo importuojamų dujų, jos sunkioji pramonė ir namų ūkiai išlieka pagrindiniais dujų vartotojais. Šiuo metu naudodamasi iš kitų valstybių tiekiamomis dujomis, ši šalis jau riboja dujų tiekimą stambiosioms įmonėms.

 

Tačiau ir šių sprendimų nepakanka. Todėl sausio 10 d. Slovakijos vyriausybė priėmė sprendimą atnaujinti Bohunice AE II bloko eksploatavimą. Slovakijos Ministras Pirmininkas tokį žingsnį įvardino priverstiniu, tačiau neišvengiamu, netgi vertinant jį kaip prieštaraujantį stojimo į ES sutarčiai. Europos Komisijos pirmininkas J.M.Baroso, nepritardamas tokiam Slovakijos apsisprendimui, iš karto įspėjo apie galimas tokio sprendimo pasekmes.

 

Lietuvai turėtų rūpėti Slovakijos padarytas sprendimas, įvertinant įvairias aplinkybes, kurios suartina arba išskiria mūsų padėtį.

 

Pirmiausia, apie skirtumus. Slovakija yra gerai integruota į Vidurio Europos energetikos infrastruktūrą šalis. Ji yra pilnavertė UTCE narė, kurios elektros energijos tiekimo tinklai turi jungtis su visomis kaimyninėmis valstybėmis. Tai leidžia užsitikrinti garantuotą trūkstamos energijos pateikimą vidaus rinkai. Slovakija taip pat turi akmens anglies išteklių, kurie leidžia užsitikrinti kurą termofikacinėms elektrinėms. Lietuva, tuo tarpu, išlieka energetine ES sala. Šioje vietoje pravartu tik prisiminti faktą, kad pastarojo Ignalinos AE planinio remonto metu (2008 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn.), kuomet Elektrėnų TE dirbo tik budinčiu režimu, Lietuva pilnai užsitikrino elektros energijos poreikį ir nepatyrė problemų. Pagaliau, Slovakijos stojimo į ES sutartyje (Protokolas Nr. 9) nėra nuorodos į nepaprastąsias sąlygas arba kitas aplinkybes, kurios įgalintų derėtis dėl uždarytų I ir II blokų veiklos atnaujinimo. Priešingai Lietuvos stojimo sutartyje (Protokolas Nr. 4) aiškiai įvardintos tokios galimybės ir solidarumo principas. Lyginant abiejų valstybių atitinkamus protokolus galima suprasti, kuri iš valstybių geriau įtvirtinusi savo interesų gynimą!

 

Mūsų panašumai remiasi tuo, kad tiek Lietuva, tiek Slovakija tiesiogiai ir 100 proc. priklauso nuo iš vieno šaltinio importuojamų dujų. Dėl šios priežasties mes turime siekti aiškesnių ir sutartų energetinio saugumo garantijų iš ES pusės. Tiek Lietuvos, tiek Slovakijos stojimo į ES sutartys numato įsipareigojimus dėl atominių elektrinių. Sprendimai šioje srityje yra neįmanomi be atitinkamų konsultacijų su Europos Komisija ir valstybėmis narėmis. Pagaliau, abi valstybės remia branduolinės energetikos tęstinumą ir planuoja baigti naujų branduolinių jėgainių statybą 2015-2020 m. laikotarpiu.

 

Aišku viena – Slovakijos precedentas, iššaukiantis ypatingai neigiamą kaimyninių valstybių reakciją, yra pirmasis rimtas Stojimo sutarčių išbandymas branduoliniu aspektu.