Š.m. kovo 4 d. Vyriausybė pritarė valstybės paramos būstams modernizuoti taisyklių pakeitimams. Jų tikslas – nustatyti didžiausią valstybės paramos dydį vienam daugiabučio namo naudingojo ploto kvadratiniam metrui, tai yra įgyvendinti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nuostatas.

 

Pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles, valstybės parama, tenkantis gyvenamojo namo naudingojo ploto kvadratiniam metrui, priklauso nuo modernizuojamo namo dydžio – 250 litų, kai daugiabučio namo naudingasis plotas ne didesnis kaip 500 kvadratinių metrų, 200 litų, kai naudingasis plotas nuo 501 iki 1500 kvadratinių metrų, 170 litų aukštesniems kaip 5 aukštų daugiabučiams namams, kai namo naudingasis plotas per 1500 kvadratinių metrų ir 140 litų, kai namas iki 5 aukštų, o jo naudingasis plotas didesnis kaip 1500 kvadratinių metrų. Kuo didesnis namas, tuo investicijų dydis, tenkantis naudingojo ploto vienetui, yra mažesnis.

 

Ar tikrai pasirinktas būsto renovavimo būdas yra geriausias?

 

Kyla keletas pagrįstų klausimų, į kuriuos atsakymų, deja, nerandu. Pirmiausia, ar tikrai praeitų laikotarpių statistinių namų renovavimo vidurkių išvedimas yra geriausias kriterijus, pagrindžiantis valstybės paramos dydį ateityje? Ar auganti konkurencija statybų sektoriuje jau pamirštas veiksnys? Antra, panašu, kad namams iki 500 kv.m. apskritai parama nebus teikiama. Kodėl? Trečia, būsto renovavimo programa turi visokeriopai skatinti atsinaujinančios energijos šaltinių panaudojimą, tačiau ši programa tai neskatina. Ketvirta, ar būsto renovavimo paramos gali tikėtis individualių namų savininkai, kurie yra lygiateisiai mokesčių mokėtojai ir turi pagrįstų lūkesčių šioje srityje?

 

Man tinkamesnis atrodo Austrijos taikomas namų renovavimo būdas, kuomet parama yra skirstoma priklausomai nuo renovavimo įtakos naudojamos energijos kiekiui vienam būsto kv.m. Sutinkamai su Austrijos galiojančiomis būsto renovavimo taisyklėmis, valstybės paramos dydis yra toks:

- 30 % per metus, jei naudingos šilumos energijos rodiklis siekia 80 kWh/kv.m.

- 35 % per metus, jei naudingos šilumos energijos rodiklis siekia 65 kWh/kv.m.

- 40 % per metus, jei naudingos šilumos energijos rodiklis siekia 50 kWh/kv.m.

 

Atrodo, kad Vyriausybės pasirinktas būsto renovavimo būdas daugiau remiasi statybos darbų kiekiu ir kaina nei energijos panaudojimo efektyvumo kriterijais ir jų įtaka didinant energetinę nepriklausomybę, panaudojant vietinius ir atsinaujinančius energijos šaltinius. Atsižvelgiant į energetinių klausimų svarbą Lietuvai, siūlau šiuos klausimus nuspręsti Seime, priimant atitinkamus įstatymus, pagrįstus energetinio efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimais.

 

Gal tai ir būtų geriausias atsakas Lietuvoje paminint Pasaulinę Žemės dieną – be ilgų pompastiškų kalbų priimant vieną, tačiau labai reikalingą sprendimą.