Mano dėmesį patraukė naujai paskirto Latvijos premjero Valdžio Dombrovskio interviu vienam Vokietijos laikraščiui, kuriame jis taip apibūdino ekonominę situaciją savo šalyje:
“Turime užsiimti dramatišku mažinimu. Turime 20 proc. sumažinti atlyginimus viešajame sektoriuje, turint omenyje, kad senoji vyriausybė juos jau sumažino 15 proc. [...] Jau turėjome blogos patirties didindami mokesčius. Senoji vyriausybė padidino PVM nuo 18 iki 21 proc., tačiau tai nebuvo produktyvu. Sumažėjo mokesčių įplaukos. Vėl suklestėjo šešėlinė ekonomika, atlyginimai mokami vokeliuose. [...] Taip, mūsų priemonės didina recesiją, tačiau mes neturime kito pasirinkimo. Tai nepopuliaru, tačiau būtina, ir gyventojai tai supranta. Mūsų ekonomika augo daugiau kaip 10 proc., tačiau, nepaisant to, tuometinė vyriausybė nesukaupė jokio rezervo ir leido sparčiai didėti infliacijai. Anuomet buvo vykdoma neteisinga makroekonominė politika.“
Daugeliu atvejų reikia pripažinti, kad tai tiktų ir Lietuvai. Galime pripažinti klaidas, pasimėgaudami nelengvesne kaimynų situacija, ir su nerimu žvelgti į ateitį. Tačiau, ar tai yra racionali reakcija, matant toliau besiplėtojančius įvykius?
Manau, kad artimiausiu metu mums reikia ne tik racionaliai peržvelgti kai kuriuos mokestinius įstatymus, bet ir imtis kitų neatidėliotinų sprendimų.
Pirma, turime kuo skubiau mažinti verslo reglamentavimo ir administracinės naštos lygį. Visus pykdančias ir pabodusias statistines ataskaitas, kurias privalo teikti įmonės, iš esmės galima gauti iš muitinių. Anksčiau patvirtinti (ir jau bloga tradicija tapę) kontrolės patikrinimai maisto gamybos srityje virto atviru bandymu riboti verslo galimybes. Šį sąrašą galima tęsti ir tęsti. Panaikinti šiuo ribojimus nekainuoja nieko, tačiau efektas būtų didžiulis.
Antra, susiklosčiusi patinė situacija verslo ir bankų santykiuose, kuomet iš vienos pusės trūksta “patikimų” projektų, o iš kitos – “saugių” kreditų, verčia mus ieškoti skubaus sprendimo. Susidaro įspūdis, kad dabar verslui naudingiausia bankrutuoti. Tačiau tai tik pailgins lankytojų eiles darbo biržoje ir dar padidins valstybės finansinę naštą. Manau, kad reikia peržiūrėti restruktūrizavimo įstatymo sąlygas ir deramai subalansuoti kreditorių ir verslo santykius.
Pasikartosiu – ekonominio nuosmukio sąlygomis mums tai nieko nekainuoja, tačiau galime gauti didžiulę naudą ir gerokai supurtę biurokratinę reguliavimo sistemą. Tai gal pasinaudokime ja ir įsitvirtinkime verslui palankiausių pasaulio valstybių dvidešimtuke?
