Kovo pabaigoje pažymėjome Lietuvos narystės NATO 5-metį, o taip pat ir pačios organizacijos 60-metį. NATO, atsiradusi Šaltojo karo apokalipsės laikotarpiu, puikiai atliko sovietinės karo grėsmės sulaikymo ir liberalių vakarietiškų demokratijų apsaugojimo misiją. Tai buvo tiesioginės karinės konfrontacijos pilna rizikos veikla, reiškusi kasdienio karinio konflikto galimybę.

 

Sugriuvusi Berlyno siena ir išsiplėtusi NATO, kuri šiuo metu apima ir daugelį buvusios Varšuvos pakto valstybių, susiduria su nauja geopolitinio saugumo situacija. Išnykusi tiesioginio karinio konflikto reali galimybė, atsiradę nauji pavojai ir grėsmės, pasikeitusi pasaulio geopolitinė situacija reikalauja iš NATO lanksčios ir tuo pačiu efektyvios gynybinės doktrinos. Geriausias to pavyzdys – NATO karinė operacija Afganistane, kur tiesiogiai kovojama su ne tik regionui, bet ir visam pasauliui kylančiomis terorizmo ir ekstremizmo jėgomis.

 

Visgi tuo pačiu pagrįstai pripažįstama, jog būtina atsakyti ir rasti sprendimus klausimams apie NATO ateities strategiją ir jos narių saugumą. NATO nėra ir negali būti pasaulinis policininkas. Tai organizacija, kuri siekia partnerystės išvien su kitomis valstybėmis, siekdama išlaikyti stabilumą pasaulyje. Tai pats galingiausias gynybinis aljansas pasaulyje. Tačiau naujų strateginių sprendimų paieška neturi silpninti jos narių saugumo, todėl pritariu nuomonei, kad NATO operacija Afganistane yra labai svarbi užduotis, tačiau tikrasis NATO išbandymas – jos narių teritorinė gynyba, kuri turi išlikti aukščiausiu jos politikos tikslu.

 

NATO Europos partneriai turi pasinaudoti JAV prezidento B. Obamos skelbiamu siekiu, kad JAV yra patikimas ir lygiateisis partneris Europai. Tai galimybė pradėti ir tęsti taip mums visiems svarbų saugumo dialogą. Pažymėtina, kad kai kurių Europos partnerių (Prancūzijos) sprendimas sugrįžti į NATO karinę vadovybę gerai papildo transatlantinių ryšių stiprinimo politiką. Labiau subalansuota NATO pozicija įgalina palaikyti reikiamo formato santykius su Rusija.

 

NATO 60-metis – tai data, kuri atspindi ne tik naujosios Vakarų pasaulio gynybos doktrinos laimėjimus, bet ir parodo, kiek laiko Lietuva buvo laikoma už geležinės uždangos. Galbūt taip simboliška, kad šiemet kovo 25 d. sukako 60 metų kai mano tėvo šeima buvo ištremta į Sibirą “stiprinti” SSRS ekonominę galią. Tai datos, kurios taip lengvai leidžia daryti dabarties ir ateities pasirinkimus daugeliui mūsų šalies žmonių.