Globalios ekonominės krizės pradžioje niekas neįtarė, kokią įtaką ir poveikį tai turės Europos Sąjungos valstybių ekonomikoms. Tačiau pradinis ES valstybių sprendimas buvo teisingas: priimtas ekonominio stabilizavimo planas, numatytos papildomos lėšos, pradėta kalbėti apie solidarumą gelbstint į sunkesnę padėti patekusias valstybes. Praėjo aštuoni mėnesiai, deja, ekonominė situacija Europoje ne tik kad netapo aiškesnė ir lengvesnė, atvirkščiai – ekonominių sunkumų debesys tapo dar tirštesni: šiuo metu jau šešios valstybės turi perviršinį fiskalinį deficitą, o rudeniop laukiama, jog šiame sąraše atsiras devyniomis daugiau.

 

Šių metų pirmojo ketvirčio duomenys rodo, kad situacija ES yra prastesnė nei kas galėjo numanyti. Tačiau didžiausią susirūpinimą Europos Komisijai kelia situacija Slovakijoje ir Baltijos valstybėse. Vokietija taip pat pasirodė silpnesnė nei prognozuota, ir tai kelia dar didesnį susirūpinimą, nes ši šalis – visos ES ekonomikos variklis. Teisybės dėlei reikia paminėti, kad pastebima ir palankių ekonomikos atsigavimo ženklų, kurių ieškoma su nemažėjančiu užsidegimu. ES atsigauna du mėnesius iš eilės, toliau mažėja infliacija, finansinių rinkų stabilumas duoda vilčių. Tačiau bendra ES ekonomikos prognozė 2009-tiesiems pablogėjo – augimas bus neigiamas ir gali siekti nuo 4,1 iki 5,1 proc. BVP kritimo.

 

Tiek Europos Komisija, tiek ir Europos Centrinis bankas sakosi turį atsarginę ekonomikos stabilizavimo strategiją, kuria bus galima pasinaudoti blogėjant ekonominei situacijai. Tačiau ar to pakanka? Ypač vertinant precedento neturinčią ekonomikos kritimo situaciją Baltijos valstybėse. Pastarojo mėnesio ekonominė katastrofa Latvijoje kelia dar didesnį susirūpinimą. Juk Lietuvos ekonomika taip susijusi su Latvija! (Latvija buvo 2-3 ekonominė Lietuvos partnerė).

 

Taigi kyla klausimas, ar viskas padaryta ir ar mes esame gavę pakankamą patikinimą iš ES pusės dėl galimos intervencinės pagalbos Baltijos valstybių socialiniam-ekonominiam stabilumui išlaikyti? Dėl šios priežasties ir pasiūliau kad Lietuva keltų klausimą artėjančio ES Viršūnių Tarybos susitikimo metu (birželio 18-19 d. Briuselyje) dėl papildomos nuorodos, jog ES neleis susidurti su fiskalinio nestabilumo grėsmėmis nė vienai ES valstybei narei, suteikiant reikiamą solidarią finansinę pagalbą. Manau, kad tai reikalinga ir būtina ES solidarumo išraiška ekonominės krizės sąlygomis. Tuo pačiu tikiu, kad Lietuvai jos neprireiks. Bet garantijų buvimas reiškia labiau užtikrintą rytojų.