Praėjusią savaitę pasibaigė NATO Parlamentinės asamblėjos 55-toji metinė sesija. Visų Aljanso valstybių narių parlamentarai, taip pat ir ne Aljanso narių, bet santykių su Aljansu siekiančių, valstybių parlamentarai rinkosi į Edinburgą, kad apsvarstytų ir pasikeistų nuomonėmis apie NATO ateities ir santykių su kitomis valstybėmis perspektyvas.

 

Norėčiau atkreipti dėmesį į tris pagrindines naujienas.

 

Pirma. Kitų metų pavasarį NATO ruošiasi patvirtinti naują Aljanso strategiją ateinančiam dešimtmečiui. Besikeičiantis Aljansas, NATO plėtra, trečiųjų valstybių gynybos ir saugumo pokyčiai, apskritai viso pasaulio saugumo politikos pokyčiai reikalauja adekvačios NATO reakcijos. Sesijos metu kalbėta apie tai, kad parlamentarai ne tik turi teisę, bet ir privalo savo valstybių piliečiams, kokie nauji reikalavimai keliami NATO, o taip pat gauti jų pritarimą dėl to, kaip turi ir gali elgtis NATO naujomis aplinkybėmis. Dabar jau niekam nekelia abejonių tai, jog NATO privalo plačiau vertinti saugumo reikalus, įtraukdama į juos kibernetinį saugumą, jūrinį saugumą, energetinį saugumą, gynybą prieš masinio naikinimo ginklų paplitimą. Visa tai pareikalaus ne tik sutarimo viduje, bet ir atitinkamų karinių pajėgumų iš NATO pusės. Reikalingi mobilūs ir kiekvienos NATO valstybės narės, ir apskritai Aljanso interesus, galintys apginti NATO kariniai pajėgumai. Tai ypač aktualu Lietuvai, kuri deda dideles viltis į 5 str. tęstinumą. Sesijos metu buvo išsakytos įvairios nuomonės dėl galimai naujos NATO sutarties. Šio požiūrio šalininkai siūlo galimai įvertinti poreikį pasirašyti naują aljanso sutartį.

 

Antra. NATO karinis pajėgumas ir gynybos biudžetai, įvertinant pasaulinę krizę. Ekonominės krizės poveikis Aljanso valstybių finansams yra negatyvus. Visa tai reikalauja, išlaikant NATO valstybių gynybos biudžeto finansavimą, padaryti jį dar efektyvesniu, siekiant, kad kiekvienas išliekantis euras arba doleris kariniame biudžete būtų panaudojamas dar geriau. Sesijos metu pateikta informacija rodo, kad Lietuva išleidžia mažiausią BVP dalį gynybai. Ar išliks bent jau dabar pasiūlytas Lietuvos krašto gynybos biudžetas, vos viršijantis 1,2 proc., parodys artimiausia ateitis. Tačiau akivaizdu tai, kad siekiančios kolektyvinės gynybos ir kolektyvinių saugumo garantijų valstybės turi atitinkamai į tai investuoti. Todėl sesijos metu ne kartą skambėjo siūlymai NATO Generaliniam sekretoriui teikti informaciją apie NATO valstybių gynybos biudžetus.

 

Trečia. NATO ir Rusijos santykiai. Šioje srityje naujienų nedaug. Parlamentinė sesija neparėmė esančio moratoriumo santykiams panaikinimo, kadangi nemato reikiamos pažangos iš Rusijos pusės. Tuo tarpu konstatuota, jog NATO ir Rusija privalo ieškoti bendradarbiavimo tose srityse, kur turi bendrų interesų.

 

Ir pabaigai. Edinburgo sesiją pavadinčiau bandymu ieškoti Aljanso ateities sprendimų apsiniaukusio ekonominio horizonto akivaizdoje, pripažįstant, kad tik kolektyvinės ir adekvačios bendros pastangos gali garantuoti kiekvieno ir visų Aljanso narių saugumą. Čia ir slypi 5 str. prasmė.