P. Auštrevičius: „Tolimesnis projekto „Rail Baltica“ finansavimas priklausys ir nuo Lenkijos pozicijos“

Europarlamentaras Petras Auštrevičius Strasbūre susitiko su ES transporto komisare Violeta Bulc ir aptarė ateinančio etapo europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ perspektyvas bei finansavimo klausimus.

P. Auštrevičiaus teigimu, Europos Komisija iš esmės palankiai vertina trijų Baltijos šalių įsteigtos bendros įmonės „RB Rail“ pateiktą paraišką dėl tolimesnio projekto „Rail Baltica“ finansavimo. Tačiau konkurencija dėl ES paramos lėšų tarp skirtingų Europos regionų, vystančių didžiuosius transporto koridorių projektus, išlieka milžiniška.

„Situacija tokia, kad „Rail Baltica“ tebėra vienas iš devynių prioritetinių Europos transporto koridorių. Tačiau Europos Komisija ir transporto komisarė pripažįsta, kad šiandien įvairių projektų paraiškų yra pateikta net tris kartus daugiau, nei Komisija gali paremti. Tai reiškia, kad „Rail Baltica“ dėl lėšų konkuruos su kitais. Šioje vietoje reikia kuo platesnio sutarimo ir bendros pozicijos tarp visų projekte dalyvaujančių valstybių – ne vien trijų Baltijos šalių, bet ir Lenkijos. O Lenkija, kaip matome, kol kas neskuba – tik 2016 metais ketina imtis galimybių studijos rengimo“, – teigia EP narys P. Auštrevičius.

Liberalas pabrėžia, kad Baltijos šalims tvirtesnio sutarimo su Lenkija dėl projekto „Rail Baltica“ vystymo etapų reikia ieškoti jau šiandien. Už transportą atsakingi Europos Komisijos pareigūnai birželio 22-23 d. atvyks į Rygoje vyksiančią specialią konferenciją, kur bus įvertintos skirtingų transporto koridorių Europoje finansavimo galimybės.

Kaip žinia, Lietuva, Latvija ir Estija per bendrą įmonę „RB Rail“ paraišką dėl tolimesnio „Rail Baltica“ finansavimo pateikė vasario pabaigoje – naujajam projekto įgyvendinimo etapui prašoma apie 620 mln. eurų pagal CEF programą. Europos Komisija atsakymą dėl finansavimo planuoja pateikti liepos mėnesį. Baltijos šalys prašo ES projekto įgyvendinimui skirti 85 proc. reikiamų lėšų.

„Rail Baltica“ yra didžiausias Lietuvos transporto infrastruktūros projektas nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų, europine geležinkelio linija sujungsiantis Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir, pasitelkus geležinkelio keltą, Suomiją.

Planuojama, kad 3,7-5,2 mlrd. eurų vertės europinės vėžės geležinkelis sujungs Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant liniją iki Berlyno. Modernią vėžę ketinama nutiesti iki 2024 metų.