„Pingpongas“ dėl mokesčių: kaip „veikia“ tai, ko „nereikia gadinti“?
Tegul kalbininkai nesupyksta už pasakymą, bet politinės kalbos apie mokesčius Lietuvoje tradiciškai virsta „pingpongu“. Tik pradėjus kalbėti, bandoma atmušti kamuoliuką tiesiai varžovui į kaktą.
Kiek žmonių šiandien pasakytų, kad mokesčiai Lietuvoje – paprasti ir aiškūs, ir kad juos mokėti naudingiau nei jų nemokėti? Tiesą sakant, daug erdvės interpretacijai Prezidentė po pastarojo susitikimo su valdančiaisiais nepaliko. Pasakyta – „nereikia gadinti to, kas veikia“. Bet ar tikrai „veikia“ ir ar „nereikia gadinti“? Atsakymą žino daugelis.
S. Skvernelio Vyriausybės veiksmai ir pusantrų metų trunkantis sprendimų atidėliojimas, manau, jau pakankamai „įvertinti“. O tarp skirtingų valdžios institucijų tebesitęsia rietenos, kas už ką atsakingi ir kas ką turi padaryti, bet nepadaro. „Pingpongas“ – geras žaidimas, tačiau visiškai netinka, kai kalbame apie mokesčių sistemą ir jos esminę pertvarką. Mažai kas abejoja, kad to reikia ir dar mažiau ekonomistų tiki, kad dabartinė sistema veikia.
Šios Vyriausybės deklaruota ir esą įgyvendinta parama pradedančiam verslui – butaforija, nes iki šiol bet kokią savarankišką veiklą vykdęs žmogus realiai negali susimažinti mokesčių naštos, nors tas ir buvo žadėta. Šios Vyriausybės ketinimai dėl atskirų mokesčių apjungimo – tiek slapti, kad premjeras išvis draudžia apie tai viešai kalbėti... Ką gi turime?
Kuo toliau, tuo labiau susidaro įspūdis, kad viena valdžios institucija, beje, turinti teisę Seimui teikti konkrečius įstatymų projektus (taip pat – mokestinius) pernelyg užsižaidė laukdama svetimų klaidų, o kitos dvi institucijos per daug užsiėmusios atsimušinėjimu. Tikslas – kad laimėtų Lietuva, lieka kažkur toli.
Nesakau, kad reikia aklai kopijuoti, tarkime, Airijos pavyzdį, bet esu tikras, jog Lietuvai reikia analogiško Nacionalinio susitarimo dėl naujos ir, svarbiausia, ilgalaikės mokesčių sistemos.
Dabartinė demografinė situacija – neigiama, atlyginimų augimo apimtys – netenkina. Ekonomikos variklio apsukas būtina didinti. Lietuva turi augti sparčiau, kad žmonės matytų ir jaustų, kad čia galima dirbti ir užsidirbti. Vyriausybės, Prezidentūros ir Seimo tikslas turi būti vienas – darbas komandoje. Kitaip permainų nebus, kaip ir tikėjimo valstybės ateitimi.
Į nacionalinį susitarimą ir mokesčių sistemos pertvarką reikia įtraukti ne tik opoziciją, bet ir geriausius Lietuvos bei užsienio ekspertus. Reikia ne durstyti mokesčių reformą iš skirtingų dokumentų, bet sukurti ją iš naujo. Prarasti nelabai turime ką. Investuokime į žinias, į būsimą gerovę.
Naujo bendro susitarimo dėl mokesčių reikės laikytis lygiai taip pat, kaip dėl šalies saugumo ir gynybos. Stabilumas ir prognozuotumas – iš esmės svarbu. Atnaujinta mokesčių sistema negali būti judinama bent dešimtmetį.
Ko šiandien laukčiau ir iš premjero, ir iš valdančiųjų bei Prezidentūros – tai visų bendro kvietimo veikti ir įsipareigojimo. Kvietimo visai politinei Lietuvos bendruomenei, ekonomikos ekspertams susivienyti vardan ilgalaikės ir stabilios naujos mokesčių sistemos. Ne idėjų Lietuvai formate, ne 2020 ar 2025 metais, o šiandien.
Pradiniai atskaitos taškai išlieka tie patys:
1. Pirmiausia mažinti darbuotojų apmokestinimą, nes tai yra vienas svarbiausių dabartinės migracijos veiksnių. Mokesčių tarifai gali ir turi tapti palankūs tiek, jog daugelis įsitikintų, kad darbas „šešėlyje“ – ne tik valstybės, bet pirmiausia savęs apiplėšinėjimas.
2. Lietuva – maža valstybė, jei norime pasiekti rezultatų ir nebesilygiuoti į ES autsaideres – mums reikalingi ne bet kokie, o ambicingiausi, drąsiausi mokestiniai sprendimai.
3. Tikslas – nauja, veikianti ir žmonėms palanki mokesčių sistema. Ligšiolinis pašalpų, lengvatų ir vienkartinių išmokų dauginimo kelias – nepasiteisino ir nepasiteisins. Europoje pakanka gerų pavyzdžių, efektyviai veikiančių modelių, nuo kurių galime atsispirti.
4. Mokesčius reikia ne tik mažinti, bet ir gerokai paprastinti. Tik tai didins ekonomikos patrauklumą tarptautinėje rinkoje, užtikrins geresnį mokesčių surinkimą, leis prikirpti „šešėlį“.
5. Reikia adekvačių, į realius žmonių uždarbius orientuotų mokesčių lubų. Socialinio draudimo sistema turi tapti ne vien imanti, bet duodanti adekvačią grąžą, konkrečią naudą.
6. Verslo, užsienio investicijų plėtrai svarbiausi mokesčių tarifai turi būti kerpami drastiškai.
7. Priimti nauji mokesčių tarifai negali būti kaitaliojami kas kelerius metus, priklausomai nuo politinio vėjo. Būtinas sutarimas, kad nauja sistema būtų palaikoma ir neliečiama mažiausiai tris Seimo kadencijas.