Sergejaus Magnitskio tiesa tebėra pavojinga Kremliui

2016 05 03 Raktažodžiai: Komentarai , Pozicija

Prieš aštuonerius metus dabar jau šviesaus atminimo teisininko Sergejaus Magnitskio nuveikti darbai, atskleidę milžiniškų apimčių Rusijos iždo lėšų grobstymą, į viešumą iškėlė tai, kas ilgą laiką buvo už širmos.

Anuomet Kremliaus aparato įkalinto ir mirti pasmerkto S. Magnitskio surinkta medžiaga tampa ypač aktuali šiomis dienomis. Nauji „Panamos popierių“ duomenys liudija, kad korupciniai tinklai ir jų mezgėjai iš Rusijos naudojosi ar tebesinaudoja laiko patikrintomis pinigų plovimo schemomis, kurios leido Kremliaus valdomiems nusikalstamiems tinklams išplauti šimtus milijonų dolerių. Kur kas daugiau, nei tąsyk S. Magnitskio užfiksuoti 230 milijonų.

Pseudodokumentinis melas

Neseniai „Panamos popieriuose“ iškilo vienas pagrindinių veikėjų – artimas V. Putino šeimos draugas, violončelininkas S. Rolduginas, susijęs su įvairiomis šešėlinėmis ofšorinėmis kompanijomis, per kurių sąskaitas prasisuko iki 2 milijardų JAV dolerių. Kaip žinome, dalis šių pinigų pėdsakų veda ir per Lietuvą.

Tradiciškai Kremlius bet kokios jam nenaudingos informacijos viešinimą vadina Vakarų sąmokslu, dažnai greta to imasi ir kontratakų, t.y. aplipdyti viešumon iškilusią istoriją melais ir tuo pačiu apkaltinti kitus. Praktikoje ši taktika ne kartą patikrinta.

Aukštų vidaus reikalų ir mokesčių sistemos pareigūnų korupcinius sandorius atskleidęs S. Magnitskis tų pačių valdžioje buvusių nusikaltėlių buvo apkaltintas pats, be jokio pagrindo įgrūstas į kalėjimą, ten sumuštas ir pasmerktas mirčiai.

S. Magnitskio tiesa tapo pernelyg pavojinga sistemai, kuri neteisėtai turtėjo ir stiprėjo. Jo paviešinta korupcine schema „Panamos popierių“ kontekste dabar įgyja naujų spalvų. Todėl su Maskvos „palaiminimu“ rengiami nauji žygiai, kaip dar kartą sumenkinti S. Magnitskio atskleistus ir įvairių šalių teisėsaugos insitucijų ne kartą patvirtintus duomenis apie pinigų grobstymą bei plovimą.

Kremliaus pasiuntiniai praėjusią savaitę viešėjo ne bet kur, o Europos Parlamente, Briuselyje. Jie atvyko į vienos suomių europarlamentarės rūpesčiu rengtą, tačiau Kremliaus nusivylimui taip ir neįvykusią naujo Rusijos režisieriaus Andrejaus Nekrasovo filmo apie S. Magnitskį peržiūrą.

Šiuo filmu žadėta atskleisti „tikrąją istoriją“ apie S. Magnitskį ir dingusius 230 milijonų, tačiau realybėje tai yra pseudodokumentinis melas apie tai, kad kalėjime niekas nebuvo muštas, ir jokie Rusijos valdžios pareigūnai iš pinigų plovimo nepraturtėjo. Tarptautiniai tyrimai faktus jau ne kartą sudėliojo, net 11 valstybių dėl lėšų plovimo atvejų per jų bankus inicijavo atskirus tyrimus.

Įdomi detalė – režisierius A. Nekrasovas dabar jau patogus Kremliui veikėjas, nors anksčiau yra pagarsėjęs ir kritiniu požiūriu į V. Putiną. Tačiau dar 2010 m. A. Nekrasovas „atsiskleidė“ savo filmu „Kartu per amžius“, kuriuo šlovino A. Lukašenkos režimo Baltarusijoje laimėjimus.

Kremliaus pasiuntiniai

Ne mažiau reikšminga ir kita detalė: į Briuselyje rengtą filmo apie S. Magnitskį peržiūrą atvyko du Rusijos piliečiai – Pavelas Karpovas and Andrejus Pavlovas. Pirmasis – Rusijos vidaus reikalų pareigūnas, antrasis – teisininkas. Abu jungia tai, kad vadinamoje S. Magnitskio byloje jie buvo vieni pagrindinių asmenų, prisidėjusių prie neteisėto Sergejaus įkalinimo ir mirties. Tiek P. Karpovas, tiek A. Pavlovas priskiriami kriminalinei Kliujevo grupei, galimai organizavusiai 230 mln. dolerių išplovimą.

Abu minėti asmenys yra įrašyti ir JAV dar 2013 metais paskelbtame vadinamajame „Magnitskio sąraše“ – tarp 32 žmonių, prisidėjusių prie S. Magnitskio bylos. Šiai grupei Rusijos piliečių neišduodamos JAV vizos, įšaldytas šioje valstybėje esantis jų šeimų turtas.

Deja, po Europą sąraše esantys Rusijos piliečiai vis dar keliauja ir turtą perka be apribojimų. Europos Sąjunga sankcijų už S. Magnitskio kalinimą ir mirtį atsakingiems asmenimis iki šiol nepritaikė. Nepaisant to, kad Europos Parlamentas jau anksčiau (2012 ir 2014 m.) priėmė net dvi JAV analogiškas rezoliucijas, reikalaujančias neišduoti atsakingiems asmenims vizų.

Rezoliucijos buvo priimtos didele balsų persvara, tačiau neįsigaliojo. Taip yra todėl, kad ES Taryba vis dar nepatvirtino minėtų dokumentų ir sankcijų paketo. Dabar akivaizdu, kad buvo padaryta didelė klaida, kurią dar nevėlu atitaisyti, pavyzdžiui, imantis vienašališkų veiksmų atskiroms ES valstybėms. Tai vėlgi gali būti galimybė Lietuvai pademonstruoti savo principingą politiką.

Priešingu atveju (jei sankcijos neįsigalios) „nekaltų“ filmų premjeros ar „spektakliai“ Europoje gali virsti nuolatiniu reiškiniu. Iš Kremliaus pusės matau daug užkulisinių žaidimų, vienas pagrindinių tikslų – pasiekti, kad Europa peržiūrėtų Rusijai šiuo metu taikomas ekonomines sankcijas.

Manau, bus dar ne vienas bandymas su purvu sumaišyti tiesą apie Kremlių skleidusius ar tebeskleidžiančius asmenis. Tokių režisierių – „nekrasovų“ – bus dar ne vienas. Turime imtis priemonių, kad Maskvos propagandinis aparatas neišsikerotų pačioje Europos širdyje.